Po gaisro savininkai neretai skėsčioja rankomis ir tikina, kad ne kartą matė, kaip elektros laidai kibirkščiavo, ar kad jau kelis mėnesius rengėsi dūmtraukį išvalyti, bet vis atsirasdavo svarbesnių reikalų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per šiuos metus Lietuvoje liepsnojo 234 individualūs gyvenamieji pastatai.

Gaisruose žuvo 23 žmonės ir 13 – traumuota. „Nors apie gaisrus kalbama ir jie rodomi vos ne kasdien, deja, kol namai nesupleška, žmonės yra linkę manyti, kad tokia nelaimė juos aplenks,” – sakė Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Virgilijus Dansevičius, jau trylika metų dirbantis gaisrų tyrimo srityje.
Pasak jo, namų gaisrų priežastys dažniausiai tos pačios. „Štai kaimuose įprasta malkas džiovinti ne tik prie krosnių, bet ir ant jų. Neseniai ugniagesiai gesino dėl šios priežasties kilusį gaisrą. Deja, aštuoniasdešimtmetė namo savininkė niekaip nesuprato, kodėl malkų negalima ant krosnies dėti, nes ji visada taip darė, – pasakojo V. Dansevičius. – Ir neretai namuose, ypač kaimuose, ant krosnies ir pliauskos, ir batai džiūsta, ir skudurų primesta. Jeigu kūrenimo katilas įrengtas rūsyje, tai ten ir malkų stirta sukrauta. Pakurą išvalę žmonės daug galvos nesuka, kartais pila pelenus į kartonines dėžes ar plastikinius kibirus”.
Gaisro priežasčių – dešimtys. Gaisrą sukelti gali net ir be priežiūros palikta žvakė. V. Dansevičiaus teigimu, tokie gaisrai dažniausiai kyla garbaus amžiaus ar itin romantišką aplinką pamėgusių žmonių namuose. Gerai, jei toks gaisras laiku pastebimas, o jeigu ne – ugnis nusiaubia visus namus. Juolab kad ji dėl degių medžiagų namuose išplinta vos per kelias minutes.
Kaip teigė gaisrus tiriantis specialistas, net ir pasirūpinę namų saugumu, žmonės nukenčia dėl aplaidžių kaimynų, sukeliančių gaisrus. „Lankantis gyventojų namuose tenka matyti visko, – atsiduso jis. – Būna atvejų, kai psichikos negalią turintis žmogus kambaryje susikuria laužą, o kitas, nieko nepagalvojęs ir surūkęs cigaretę, ima ir mesteli ją į kaimyno balkoną…” Todėl namuose patariama įsirengti autonominį dūmų detektorių, kuris praneštų apie kilusį gaisrą ir padėtų apsaugoti ne tik gyvybę, bet ir namų turtą.
Būtina periodiškai tikrinti, ar kaminuose, krosnyse ir dūmtraukiuose nėra plyšių, per kuriuos galėtų plisti ugnis. Tuomet, kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, nereikėtų išeiti iš namų. Gaisro tikimybė išauga tada, jei į elektros tinklą iškart jungiami keli elektros prietaisai. Name kilus gaisrui, reikia kuo skubiau skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inf.