Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė Aušra Bartkevičienė pasakoja, kad naujos priemonės atsirado atsižvelgiant į realius poreikius ir lūkesčius.
„Gyventojai nori, kad modernizuojami būstai būtų patogesni, šiuolaikiškesni ir estetiškai patrauklesni. Butuose, kuriuose iki šiol nebuvo balkonų, juos bus galima įrengti, siaurus balkonus – praplėsti, o padidinus langų ir balkonų durų angas į namus pateks daugiau natūralios šviesos. Tokie pokyčiai leidžia ne tik atnaujinti būsto išvaizdą, bet ir geriau pritaikyti jį kasdieniams žmonių poreikiams“, – sako A. Bartkevičienė.
Iš daiktų laikymo vietos – į nedidelę terasą
Senos statybos stambiaplokščių ir mūrinių daugiabučių balkonų gylis dažnai tesiekia apie metrą. Architekto Arūno Lapinsko teigimu, tokioje erdvėje sunku patogiai ilsėtis ar leisti laisvalaikį, todėl balkonai ilgainiui virsta daiktų laikymo vietomis.
„Jei tai leidžia sklypo ir užstatymo ribos, pastato konstrukcijos bei gaisrinės saugos reikalavimai, o daugiabučio savininkai pritaria, balkonus galima gerokai praplėsti. Didesnis balkonas gali priminti nedidelę terasą, o atsisakius masyvių, vaizdą užstojančių gelžbetoninių turėklų, erdvė tampa dar patrauklesnė. Atsiranda vietos staliukui su kėdėmis, saulės gultams, didesniems vazonams ar dviračiams, o prireikus galima įsirengti ir darbo vietą ar vaikų žaidimų zoną“, – vardija A. Lapinskas.
Pasak architekto, vieno ar dviejų kambarių butuose erdvesnis balkonas suteikia ir daugiau privatumo. Pavyzdžiui, vienam žmogui dirbant svetainėje, kitas balkone gali ramiai skaityti ar kalbėtis telefonu. Taip papildoma erdvė leidžia namiškiams užsiimti skirtingomis veiklomis netrukdant vieniems kitiems.
A. Bartkevičienės teigimu, galimybė įsirengti naują balkoną ypač aktuali pirmųjų aukštų gyventojams, kurių butuose jo iki šiol nebuvo. A. Lapinskas priduria, kad toks pokytis gali padidinti būsto vertę ir suteikti daugiau galimybių kasdienėms veikloms – balkone galima laikyti sezoninius daiktus, auginti augalus, įsirengti jaukią vietą kavai gerti ar papildomą darbo vietą. Judėjimo negalią turintiems žmonėms balkonas gali būti ypač svarbus, nes suteikia galimybę pabūti gryname ore, kai išeiti į kiemą sudėtinga.
Dienos šviesa keičia erdvės pojūtį
Kauno technologijos universiteto mokslininkė dr. Lina Šeduikytė primena, kad dienos šviesa veikia žmogaus cirkadinę sistemą, todėl tai, kiek ir kada jos gauname, yra susiję su budrumu, miego ir aktyvumo ritmu bei bendra savijauta. Pasak jos, erdvės pojūtį lemia ne vien kambario plotas – daugiau natūralios šviesos ir platesnis vaizdas pro langus gali padėti net ir nedideliam būstui atrodyti erdvesniam.
„Didesnis įstiklintas lango ar balkono durų plotas, aukštesnė ar platesnė anga gali padidinti į patalpas patenkančios dienos šviesos kiekį. Tačiau praplėstas balkonas savaime nereiškia, kad kambaryje bus šviesiau – gilesnė balkono plokštė ar nepermatomos konstrukcijos gali užstoti dalį šviesos. Kita vertus, vasarą toks šešėlis padeda sumažinti saulės šilumos pritekėjimą. Todėl geriausio rezultato svarbu siekti derinant natūralų apšvietimą, vaizdą į lauką, energinį efektyvumą ir šiluminį komfortą“, – aiškina L. Šeduikytė.
Mokslininkės teigimu, svarbu atsižvelgti ir į kitus modernizavimo darbus. Apšiltinus fasadą sienos pastorėja, o langai atsiduria gilesnėse angose, todėl į patalpas gali patekti mažiau dienos šviesos. Keičiant langus verta įvertinti rėmų plotį, įstiklintos dalies dydį ir stiklo šviesos pralaidumą. Planuojant didelius įstiklintus plotus taip pat svarbu numatyti išorines apsaugos nuo saulės priemones, kad vasarą patalpos neperkaistų.
Svarbus pastato architektūrinis vientisumas
Architektas Andrius Ropolas įsitikinęs, kad langų, balkonų durų angų ir pačių balkonų pokyčiai gali iš esmės pakeisti kasdienį gyvenimą bute. Jo teigimu, tinkamai apšiltintame ir šviesesniame senos statybos daugiabutyje galima pasiekti net geresnę gyvenimo kokybę nei naujos statybos būste. Visgi tam, kad pokyčiai įvyktų, reikalingas bendras gyventojų sutarimas.
„Jeigu iš 30 gyventojų tik vienas norės didesnio lango, bendras rezultatas gali atrodyti keistai. Kai kiekvienas imasi pokyčių savo nuožiūra, be bendro plano ir susitarimo, nukenčia pastato architektūrinis vientisumas. O kai nėra bendros tvarkos, ir butų vertė gali būti mažesnė, nei būtų gyventojams susitarus dėl bendrų sprendimų“, – teigia A. Ropolas.
A. Bartkevičienė primena, kad minėtus balkonų pokyčius patogu planuoti kartu su daugiabučio modernizacija – juos galima įtraukti į bendrą projektą, įgyvendinti kartu su kitais atnaujinimo darbais ir finansuoti lengvatiniu kreditu, kurį galima grąžinti per 20 metų.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
