Šiuo metu Utenoje gyvenantis Vytautas Samuolis savo šimtmečio jubiliejų sutiko jaukiame savo sūnaus Vaclovo ir jo žmonos Liudmilos bute, esančiame V. Kudirkos gatvėje. Senolį su garbingo jubiliejaus proga pasveikinti atvyko bei sveikatos, tvirtybės ir gražių gyvenimo akimirkų linkėjo Utenos rajono savivaldybės mero patarėjas Gintautas Petravičius ir Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Inga Šakalienė.

Graži tradicija sveikinti šimtamečius Utenos rajone gyvuoja ne vienerius metus. Kasmet pagerbiami keli šimtamečiai, tačiau tokio garbaus jubiliejaus dažniau sulaukia moterys. Šįmet, gegužės 3 dieną, Vytautas Samuolis peržengė 100 metų slenkstį.
„Nesergu ir nesirgau visą savo gyvenimą. Nė vieno biuletenio neturėjau. Daug dirbau, pijoku nebuvau ir „nekūrijau”, – savo ilgaamžiškumo paslaptį išdavė žvalus šimtametis, nesiskundžiantis prasta sveikata, tačiau dešimtmetį senolis nemato – akių liga atėmė galimybę matyti pasaulį, tačiau neatėmė šviesaus proto, klausos ir puikios atminties, kurios gali pavydėti bet kuris jaunesnis žmogus. Padėkojęs už svečių įteiktas dovanas, Vytautas prisiminė Maironio eilėraštį apie Vilnių ir padeklamavo nė nesustodamas.
Suvalkiečiu save vadinantis šimtametis ilgisi savo gimtųjų Šakių – čia norėtų dar kartą sugrįžti, apsikabinti jo paties sodintus ąžuolus.
Anksčiau Vytautas gyveno Rokiškyje, kol akys geriau matė, jis be vargo nueidavo į parduotuvę, turgų ar bažnyčią. Antrą kartą vedė ir 40 metų išgyveno su savo antrąja žmona Angele, kuri taip pat gegužės mėnesį švęs 90 metų sukaktį.
Vytautas augo gausioje Samuolių šeimoje, tačiau jis nebeturi nė vieno brolio ir sesers. Viena senolio sesuo, sulaukusi 101 metų, į Amžinybę iškeliavo pernai, o 85 metų sulaukęs jauniausias brolis taip pat paliko šį pasaulį.
Pernai prieš šv. Kalėdas pas savo sūnų Vaclovą gyventi atvažiavęs šimtametis įsikūrė jaukiame kambarėlyje, jis labiausiai mėgsta sėdėti mėgstamiausioje vietoje – patogiame fotelyje – ir nuobodžią kasdienybę praskaidrina melsdamasis ir dėkodamas Dievui už savo artimųjų šeimas ir prasmingai nugyventus metus.

Autorės nuotr.