Ar teko mintyse barti kaimyną, kad šis ryte burzgina žoliapjovę? O gal patys sulaukėte prašymo liautis gręžti ar kalti? Iš tiesų, tiek vejos priežiūra, tiek remonto darbai neatsiejami nuo šiltojo sezono ir jo „grojaraščiui“ priskiriamų sezoninių garsų – tokių kaip uodų zvimbimas ar vakarinis žiogų choras. Vis dėlto vieni garsai gali būti malonūs ir net naudingi, o kiti – pavojingi klausai. Klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė AGNĖ SMALAKĖ dalijasi patarimais – kuriais garsais mėgautis, o kurių – vengti, jei norite nepakenkti klausai.
Pieva – geriausia terapija
Šiltuoju metų laiku daugiau pramogaujame, daugiau laiko leidžiame gamtoje, girdime vabzdžius, paukščius ir kitus gyvūnus.
Gamtos garsai gali būti naudingi ir veikti kaip garsų terapija bei padėti ne tik norintiems atsipalaiduoti, bet ir jaučiantiems ausyse ūžesį. Dūzgianti pieva veikia kaip „maskuoklis“, slopinantis šį nemalonų simptomą.
Tiesa, tiek atsiradęs ūžesys ausyse, tiek pastebėjimas, kad nebegirdite įprastų gamtos garsų, gali būti silpstančios klausos požymiai.
Silpstant klausai, žmogus pirmiausia nustoja girdėti aukšto dažnio garsus – paukščių čiulbėjimą, vabzdžių dūzgimą. Todėl gamta gali būti puikiu „indikatoriumi“, padedančiu patikrinti klausos būklę.
Kaip garsiai čirškia žiogas?
Patikėsite ar ne, tačiau vasaros pievoje gyvenantis žiogas gali skleisti apie 70 decibelų siekiantį garsą – tai prilygsta žoliapjovės ar siurblio burzgimui. Natūraliomis aplinkybėmis žiogas klausai pakenkti negali – nebent nesustodamas čirkštų prie pat ausies ne vieną valandą.
Vis dėlto šiltuoju sezonu gausu ne tik gamtos, bet ir mechaninių garsų: renginių, remonto darbų, eismo, sodo darbų ir kt. Prietaisai dažnai skleidžia stipresnius nei saugu garsus.
Remiantis higienos normomis, dienos metu leistinas triukšmas – iki 45 dB, nakties – iki 35 dB. Klausai saugus garsas – ne didesnis nei 60–70 dB. Kuo garsas stipresnis, tuo trumpesnio laiko pakanka, kad jis pakenktų klausai.
Pavyzdžiui, koncerte, važiuojant motociklu ar naudojantis grąžtu garsas siekia 80–90 dB – tokiame triukšme saugu būti daugiausia iki 2 valandų. Garsui pažeidus klausos ląsteles, jos nebeatsinaujina, o klausa nebegali grįžti į normą.
Svarbu atsiminti, kad leidžiant laiką dideliame triukšme yra būtina naudoti klausos apsaugos priemones – specialias ausines ar kištukus.
Dingo garsai ar klausa?
O ką daryti, jeigu triukšmas atrodo nedidelis, tačiau bendrauti vis vien sunku? Iš tiesų, sunkumai suprasti kalbą triukšmingoje aplinkoje – prie atviro lango ar gatvėje – gali būti rimtas signalas, įspėjantis apie klausos nusilpimą.
Vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į garsus, bet ir situacijas. Jei pastebėjote, kad bijodami nesuprasti pokalbio pradėjote vengti bendrauti, artimieji skundžiasi, kad per garsiai žiūrite televizorių, reikėtų nedelsti pasitikrinti klausą.
Klausos centro „Audiomedika“ inf.
