Dar prieš kelerius metus pačiame Molėtų centre, Vilniaus g., stovintis 1940 m. statybos medinis namas buvo šildomas malkomis ir kėlė daug problemų gyventojams. Šiandien pastatas visiškai modernizuotas, prijungtas prie centralizuotos šildymo sistemos ir savo išvaizda bei energiniu efektyvumu mažai kuo primena ankstesnįjį.
Namo konstrukcija kėlė nemažai iššūkių
Miesto centre pastatytas dviaukštis ilgą laiką atrodė nušiuręs, neišvaizdus ir visiškai nekėlė pasididžiavimo nei jame gyvenantiems žmonėms, nei praeiviams. Sprendimą imtis renovacijos paskatino ne tik akivaizdžiai prasta pastato būklė, bet ir pasenę techniniai sprendimai, daugelį metų neatnaujintos inžinerinės sistemos.
„Gyventojai suprato, kad toks šildymas malkomis ir nusidėvėjusi infrastruktūra neatitinka šiuolaikinių komforto bei efektyvumo reikalavimų, todėl vieningai nusprendė renovuotis. Didelis iššūkis buvo tai, kad pats namas yra medinis. Laikantis visų reikalavimų, reikėjo parinkti tokią vėdinamo fasado apšiltinimo sistemą, kuri atitiktų tiek ventiliuojamiems fasadams, tiek priešgaisrinei saugai keliamus reikalavimus“, – dalijasi daugiabučio renovacijos projekto administratorius Mindaugas Čirba.
Šis pastatas ypatingas ir savo konstrukcija – pirmas aukštas suręstas iš medinių rąstų, o antras – karkasinis, apkaltas lentomis. Modernizacijos metu teko gerokai pasukti galvą ieškant sprendimų, kurie užtikrintų ir šiluminį efektyvumą, ir ilgaamžiškumą.
„Iš pradžių buvo svarstoma fasadą apkalti mediena, bet nerimavome, kad po kelerių metų vėl reikės dažyti ir prižiūrėti. Kai sužinojome, kad bus dedamas ventiliuojamas fasadas, apšiltintas akmens vata, o apdailai dar ir tinkas, apsidžiaugėme. Sienose sudėti net septyni apšiltinimo sluoksniai, todėl gyvename tikrai šiltai. Pavyzdžiui, viename buto kambaryje du radiatoriai dar nė karto nebuvo įjungti, nes šilumos pakanka iš kitų patalpų ir saulės“, – sako daugiabučio gyventojų atstovė Aldona Baranauskienė.
Šildymo sąskaitos sumažėjo daugiau nei perpus
Renovacijos metu atnaujintas šilumos punktas ir visa šildymo sistema, sutvarkyta vėdinimo sistema, pakeista šlaitinio stogo danga, apšiltintos sienos ir cokolis, pakeistos durys ir langai, atnaujintos inžinerinės sistemos ir įgyvendintos kitos energinio efektyvumo priemonės. Pastatas prijungtas prie centralizuotos šildymo sistemos, o po modernizacijos daugiabučio energinė klasė pakilo iš F į C.
Pasak buto savininkės, atsisakius kūrenimo malkomis, šildymo sąskaitos sumažėjo daugiau nei perpus. „Jei anksčiau per metus joms išleisdavau apie 450 eurų, dabar už trijų kambarių butą gruodžio mėnesį sumokėjau 28 eurus“, – pasakoja A. Baranauskienė.
Gyventojų atstovė pastebi, kad įsitraukimas į renovacijos procesą paskatino ir didesnį bendruomeniškumą. Butų savininkai planuoja sutvarkyti ir namo kiemą bei šalia esantį skverą, bendradarbiauja su savivaldybe ir specialistais, ieško priemonių, kaip sukurti estetišką ir su bendra miesto aplinka derančią erdvę.
Susipažinti su visoje Lietuvoje įgyvendintais renovacijos projektais jau šiandien galite Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) „Facebook“ paskyroje. Balsavimas vyks balandžio 13–17 d., o laimėtojai bus paskelbti balandžio 20 d. Atiduodant savo balsą APVA ragina tai daryti atsakingai ir įvertinti ne tik daugiabučio estetinį vaizdą ar skaičius, bet ir bendrą pokytį – komfortą, bendruomeniškumą, tvarumą bei ilgalaikę vertę.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
