Artėja viena didžiausių pavasario švenčių, kuri simbolizuoja atgimimą, naują pradžią, bendrystę. Velykos – tai ne tik diena, kai giminės susiburia prie bendro stalo, bet ir šventė, turinti gilią prasmę, tradicijas. Nors laikmetis keičia visuomenės įpročius, dažnam ši pavasario šventė išlieka svarbi ir įgauna naujų prasmių. Utenos miesto gatvėse sutikti praeiviai atskleidė, kaip jie vertina tradicijų tęstinumo svarbą, pasidalijo savo nuotaikomis bei nuomonėmis apie Velykų prasmę, taip pat margučių dažymo receptais.

REGINA

Kaip ir visi, Velykų laukiu. Stengiamės laikytis tradicijų, dažniausiai susirenkame pas mano vaikus. Mūsų tradicijos – padengtas stalas, kiaušinukų dažymas. Kai vaikai buvo maži, labai preciziškai viską darydavome, dabar jau daugiau improvizuotai. Bet tai yra proga susitikti, pakalbėti ir jausti tą šventinę dvasią, kuri atėjo iš labai seniai, iš tėvų, senelių, prosenelių laikų. Toks požiūris susiformuoja vaikystėje, kad yra tokia šventė, yra atgimimas. Kad Kristus prisikėlė, mums visada buvo sakoma. Vaikai būdami dar to nesuprasdavome, bet žinojome, kad tai yra pati didžiausia šventė. Jeigu nebūtų Velykų, Kristaus gimimo šventė nebūtų tokia ryški. Dabar kiaušinius marginame svogūnų lukštais, anksčiau margindavome sinkliais, ąžuolo žieve, mėlynaisiais kopūstais, dar mano jaunystėje naudodavome medvilnės dažus. O dabar mano anūkai jau dideli, tai aš praktikuoju kitą būdą. Jeigu turiu putpelės kiaušinių, tai pas juos ir nusivežu, nes jie tokie natūralūs, o jeigu dar panardini į dažą, tai labai gražu. Prie šventinio stalo susėdame 7–8 žmonės. Kai aš turėjau senelius, visada buvo tradicija susirinkti pas juos. Nesiplėtė nei kambarys, nei stalas, bet visi sutilpdavome. Atėjo laikas, kai išėjo seneliai. Dabar vieną Velykų dieną visada važiuojame į kaimą, į tėvų namus. Dažniausiai sesė, brolis su žmona ir aš daužome kiaušinius, jie labai mėgsta dažyti kiaušinius, tai atsiveža didžiausią indą. Visų nesuvalgome, tai padalija. Velykos – svarbi šventė, praeina daug metų, kol supranti tuos tikruosius žodžius – „atgimimas“, „prisikėlimas“.

DANUTĖ

Apie ruošimąsi Velykoms kol kas negalvoju. Dabar kiaušinių parduotuvėse pilna. Dažau kiaušinius įvairiai – svogūnų lukštais, popieriumi, kruopomis, ciberžole, arbata. Sukarpome smulkiai lukštus ir popierių, žalią kiaušinį sušlapiname, apvyniojame, užrišame ir verdame žaliojoje arba kinrožių arbatoje. Išeina tokie marmurinės spalvos margučiai. Taip pat galima išvirtus baltus kiaušinius užpilti raudonuoju vynu ir palaikyti parą laiko – kiaušinukai išeina rausvi su blizgesiu. Šias tradicijas perdavė tėvai. Pasidomiu ir naujovėmis, paeksperimentuoju. Velykas švenčiame šeimos rate, o paskui, jeigu yra galimybė, išvažiuojame į svečius. Mūsų šeima nedidelė, dažome apie 20–25 kiaušinius. Jeigu būna šilta, ridename margučius. Į bažnyčią einame, jeigu nedirbame tą dieną. Tai man svarbu. Ši šventė laukiama, ypač anūkai laukia, žinoma suaugusieji taip pat. Pas anūkus ateina Velykų bobutė. Atneša simbolinių dovanėlių – kažkokį suvenyriuką, viščiuką su kiaušinuku ar kažką panašaus.

INDRĖ

Mes esame susikūrę savo šeimos tradicijas, nesilaikome katalikiškų tradicijų. Velykos mums – kaip pavasario pradžios šventė. Važiuojame pas mano tėvus, jie gyvena kitame Lietuvos gale, ir ten švenčiame su vaikais. Susirenkame nedideliame artimųjų rate, anksčiau tai, būdavo, visi važiuojame pas mano močiutę, ten būdavo didelė šventė. Marginame kiaušinius, kiekvienais metais aš stengiuosi surasti kažkokį naują marginimo būdą. Šiais metais dar neieškojau būdo, kaip marginsime kiaušinius. Praėjusiais metais dažėme tradiciniu būdu – vyniojome žolytes ir dažėme parduotuvėje pirktais dažais. Kiaušinis yra gyvybės simbolis, Velykų rytą einame ieškoti žolėje suslėptų kiaušinių. Ir Velykos, ir Kalėdos mums – šeimos šventė. Į bažnyčią mes neiname, į kapines taip pat.

VILMA

Turiu du vaikučius, tai dėl jų stengiamės. Pasipuošėme namuose šakelę. Su vaikais kiaušinius marginame, jie klijuoja lipdukus arba spalvina flomasteriais, o mes su vyresne dukra pasukame į žolytes, spalvų pridedame, išeina margi kiaušiniai. Tradicijų nelabai laikomės, bet į bažnyčią nueiname, tik ne kiekvienais metais. Paskui važiuojame švęsti pas vyro tėvus, atvažiuoja mano tėvai, susirenkame apie 10 ar daugiau žmonių. Jeigu orai būna geri, išeiname į lauką ridenti margučių. Manau, švenčiame taip, kaip ir dauguma. Vaikai eina ieškoti šokoladinių kiaušinių, kartais juos vaikams atneša Velykų bobutė arba kiškis.

NERINGA

Kažkaip ypatingai nesiruošiame. Kiaušinius dažome įprastai – augalais, lukštais. Velykos bus mažame šeimos rate, susėsime, ir viskas. Kiaušinių dažysime apie 10, nes paprastai močiutės susiveža dar po kokių 20. O žmonių bus gal šeši, susirinksime pas mus namuose, atvažiuos mano mama ir vyro mama. Į bažnyčią mes neiname, tik močiutė į bažnyčią eis. Šios šventės laukiame todėl, kad bus atostogos. Esame labai pavargę nuo visko.

VALDA

Per Velykas važiuosiu pas vaikus į Vilnių, o su kitu vaiku švęsime nuotoliu. Svarbiausios šios šventės tradicijos yra šeima ir kiaušinių marginimas. Dažome juos visai paprastai, svogūnų lukštais, senoviškai. Svarbu skaniai pavalgyti, pabūti, pabendrauti, pasipuošti kokią šakelę ant stalo. Man pas vaikus nuvažiuoti pigiau, nei vaikams atvažiuoti pas mane, todėl Velykas švenčiu pas juos. O per Kūčias jau jie pas mane atvažiuoja. Šitos šventės laukiu dėl susitikimo su vaikais, džiaugiuosi, kad jau pavasaris. Kartais einu į bažnyčią, bet šiaip bažnyčia yra bažnyčia, kunigai yra kunigai. Man tai du nesuderinami dalykai. Į bažnyčią gražu pažiūrėti, gražu nueiti. Bet kunigai tokie pat nuodėmingi žmonės, kaip ir mes visi.

NIJOLĖ

Kiaušinius dažau, kokį pyragą iškepu. Daugiausia kiaušinius dažau svogūnų lukštais. Iš tėvų tokį marginimo būdą perėmiau. Mano tėvukas labai gražiai vašku margindavo, bet man taip dailiai neišeina. Dažau apie 10 kiaušinių. Kartais giminės atvažiuoja pas mane, kartais aš išvažiuoju. Šiemet atvažiuos pas mane, susėsime kokie keturi žmonės. Per Velykas būtinai einu į bažnyčią, švenčių laukiu. Ir per Verbų sekmadienį į bažnyčią verbą nešu.

JANINA

Žiūrim, kokį kiškį nusipirkti, kiaušinių baltų ieškome. Dažysime visaip: ir su svogūnų lukštais, ir kitaip. Labai gerai kiaušinius dažo mėlynasis kopūstas. Išverdi kopūstą, tą nuovirą palaikai, acto įdedi ir išvirtus kiaušinius sudedi. Labai graži spalva išeina. Dažau apie 20 kiaušinių, kas ateina į svečius, dar atsineša. Susirenkame pas mano sesę, o paskui – kas ką pakviečia į svečius, pas tuos ir lankomės. Kaimas mūsų gražioje vietoje, Anykščių rajone, tai ten nuvažiuojame pabūti kitą dieną. Į bažnyčią dažniau einame per Kalėdas. Šitos šventės tikrai laukiu.

ALĖ

Po truputį jau pradedame ruoštis, kiškučių prisipirkome. O maisto dar neperkame. Kiaušinius dažome natūraliomis priemonėmis – kinrožių arbata. Išverdu visą pakelį arbatos kartu su kiaušiniais. Tada atvėsinu, nušluostau, ir viskas. Jie tokie margi išeina. Dabar dažome apie 20 kiaušinių, dar vaikai savo susiveža. Susėdame prie stalo aštuoni žmonės. Daužome margučius, anūkams dovanojame šokoladinius kiaušinius. Per Velykas lošiame kortomis iš kiaušinių. Turime tokią tradiciją. Į bažnyčią aš neinu, esu kito tikėjimo – vaišnavė krišnaistė. Esu vegetarė, todėl kiaušinių nevalgau, bet dėl šeimos prisitaikau, švenčiu Velykas kartu su šeima ir pasiaukoju. Mano vaikai katalikai, vaikams spaudimo nedarau.

Kalbintų žmonių nuomonė yra subjektyvi ir nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.