Motobolas – tik mažeikiškių prisiminimuose

„Susitikdavome mieste ir vis pasikalbėdavome, vis planavome susiburti, prisiminti prieš beveik keturis dešimtmečius vykusias motobolo peripetijas. Ir pagaliau tai padarėme baikerių klube „Juodvarniai MCC“, – „Santarvei“ pasakojo praėjusio amžiaus pabaigoje sunykusios Mažeikių motobolo komandos žaidėjas Vytautas Bučys. O motobolo veteranams tikrai yra ką prisiminti.

Po 1986 m. čempionato apdovanojimų Kretingoje – iš kairės: Ramutis Bučys, Stasys Buknys, Vytautas Bučys, amžinybėn išėjęs Rimantas Šakalys, Sigitas Budreckis, amžinybėn išėjęs Vidmantas Vareika, Alvydas Žylė ir Arūnas Kniežauskas

Nesugebėjo įrengti aikštės

Susitikimo metu buvę motobolo mėgėjai stojo ir atkartojo prieš 39-erius metus padarytą motobolo komandos, kuri varžėsi tarp keturių stipriausių Lietuvos motobolo komandų ir pelnydavo medalius, nuotrauką.

Pasak vieno iš pagrindinių anos komandos „variklių“ – V. Bučio, 1986 metais darytoje nuotraukoje jau buvo jaunoji komanda, kuri varžėsi pirmenybėse „Žemaičio“, „Varduvos“, „Aušros“ ir „Kvistijos“ pavadinimais. Tada jie jau rungtyniavo tik Lietuvos pirmenybėse bei išvažiuodavo į turnyrus Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Šiose respublikose motobolas tuo metu buvo populiarus: Ukrainoje buvo 48 komandos, Baltarusijoje – 38, kolūkiams buvo garbė turėti savo komandą.

„Iki tol ir mes, mažeikiškiai, nuo 1980-ųjų ketverius metus varžėmės Sovietų sąjungos antros lygos pirmenybėse, mūsų keliai nusidriekdavo į tokius miestus kaip Ipatovas, Zelenokumskas, Pinskas, Kamenec Podolskas, Volgogradas, Kirpilskas… Dvejus metus tose pirmenybėse vienas rungtynes su varžovu sužaisdavai namuose, kitas – išvykoje, o po to dvejus metus komandos susirinkdavo turams į kurį nors Sovietų sąjungos miestą. Iš pradžių turėjome autobusiuką „Latvija“, kuriuo veždavo mus, o iš paskos vykdavo sunkvežimis „ZIL“, pakrautas mūsų motociklais. Po kurio laiko gavome autobusą „LAZ“, kurį atitvėrėme per pusę: vienoje pusėje sustatydavome motociklus, kitoje įrengėme gultus“, – „Santarvei“ pasakojo veteranas.

Motobolas Mažeikiuose, buvusiame aerodrome Laisvės gatvėje, gyvavo iki tol, kol pakeitė jo taisykles ir nebeleido žaisti ant žolės. Motobolo stadionas privalėjo būti asfaltuotas arba ant kieto grunto. Skuodas ir Kretinga tai padarė, o mažeikiškiai tokio įrengti nesugebėjo.

Prie legendinio motociklo ir motobolo kamuolio 2025-aisiais – iš kairės: R. Bučys, S. Buknys, V. Bučys, S. Budreckis, anksčiau komandoje vartininku rungtyniavęs Pranas Jakštas, A. Žylė ir A. Kniežauskas

Komandų po truputį mažėjo

Pirmąsias motobolo varžybas mažeikiškiai pamatė 1968-aisiais, kai prieš metus susibūrę Skuodo „Bartuvos“ motobolininkai Senamiesčio parko stadione surengė parodomąsias šios sporto šakos varžybas. O mūsų rajono motobolo dar teko laukti ketverius metus: 1972-aisiais tuometinis Jaunųjų technikų stoties vadovas Antanas Skiparis už 2 tūkst. rublių nupirko iš Kretingos motobolo komandos dvejus metus eksploatuotus motociklus „Kovrovec“, detalių jiems, padangų, kamuolių. Ir tada būrys jaunųjų mažeikiškių taip užsikrėtė šia sporto šaka, kad po metų rungtyniavo Lietuvos čempionate.

Iš pradžių komanda motociklais raižė Kelių valdybos teritorijoje, Laižuvos gatvėje, tačiau direktoriui įkyrėjo motociklų gausmas ir jis iškėlė klubą į pavenčius, kur buvo akmenų skaldykla.

Tuo metu pirmenybėse dalyvavo devynios šalies motobolo komandos, tačiau, kaip juokavo V. Bučys, kasmet jų mažėjo ir buvo toks sutapimas, kad po pralaimėjimo Mažeikiams vis sunykdavo po vieną komandą. Taip iš motobolo žemėlapio dingo Telšiai, po to – Akmenė, po metų – Rokiškis, dar vėliau – Panevėžys, kol liko keturios komandos.

Pasak veterano, mažeikiškiai „neįkibdavo“ į Kretingą, kuri net Sovietų sąjungos aukščiausioje lygoje iškovojo bronzos medalius, ir į Skuodą, tad varžydavosi su Radviliškiu – dėl trečios vietos.

Žiemą – remonto metas

Komandoje kartų kaita vyko gana paprastai. Kasmet mokyklose būdavo iškabinami skelbimai, kad vyksta priėmimas į motobolo sekciją. Norinčiųjų žaisti susirinkdavo apie trisdešimt, tačiau po metų likdavo vienas kitas.

„Mes buvome labiau mechanikai negu sportininkai. Gamyklinis motociklo variklis atlaikydavo per varžybas gal 15 minučių, todėl variklius visada reikėdavo perdirbti. Žiemą eidavome į Kompresorių gamyklą pas pažįstamus ir draugus, koordinaciniame ceche vakarais staklėmis gamindavome žiedus, švaistiklius, stūmoklius, alkūninius velenus ir kitas detales. Iš tų laikų liko tik vienintelis motociklas „Kovrovec“, prie kurio ir nusifotografavome su motobolo kamuoliu“, – pasakojo „Santarvės“ pašnekovas.

Mažeikiškių užsispyrimas davė vaisių: Sigitas Budreckis ir Stasys Buknys tapo Sovietų sąjungos sporto meistrais, o tokį vardą reikėjo užsitarnauti. Jie žaidė jaunių ir suaugusiųjų Lietuvos rinktinėse tautų spartakiadoje, kur varžėsi kitų respublikų rinktinės, ir užėmė trečiąją vietą. Medaliu buvo apdovanotas ir V. Bučys, tačiau meistro vardo jam nesuteikė: spartakiadoje galėjo dalyvauti ne vyresni nei 30 metų motobolininkai, o jis buvo vyresnis ir su rinktine važiavo kaip mechanikas.

Mažeikių komandą tuo laiku labai palaikydavo tuometė rajono valdžia. Pasak veterano, nueidavai, padejuodavai, partinė valdžia paskambindavo ir štai – du motociklus nuperka Naftos perdirbimo gamykla, du – Sviesto gamykla, du – Kirovo kolūkis.

Liko tik prisiminimai

Motobolo taisyklės gana paprastos: futbolo aikštėje žaidžiami keturi kėliniai po 15 minučių. Komanda aikštėje – keturi motociklininkai, gainiojantys 40-ies centimetrų skersmens kamuolį. Varžyboms komandoje buvo registruojama 10 žaidėjų, jie galėjo keistis ir išvažiuoti į aikštę bet kada. Viską prižiūrėjo trys teisėjai.

Iki 1972 metų vartininkas taip pat privalėjo žaisti laikydamas motociklą, po to taisykles pakeitė – vartininkui atėmė motociklą, 5,5 metrų spinduliu atskyrė vartininko aikštelę. Į ją įvažiuoti buvo draudžiama tiek saviems, tiek varžovų motociklams.

Komandos veteranas pasakojo, kad 11 metrų baudinys buvo skiriamas, jeigu vartininko aikštelėje buvo nuverčiamas žaidėjas, 16 metrų baudinys – jeigu varžovą atakuodavai iš tos motociklo pusės, kur nebuvo kamuolio, arba jeigu kas pažeisdavo vartininko aikštelės ribas.

Per rungtynes komanda sudegindavo apie 30 litrų benzino. Rezultatų pasitaikydavo įvairių: jeigu žaisdavo skirtingo lygio ekipos, tai žiūrovai pamatydavo ir 18 įvarčių, kartais – po devynis, aštuonis, tačiau tarp panašaus lygio komandų įvarčių būdavo tik trys ar keturi.

Šiuo metu motobolą žaidžia skuodiškiai. Kretingiškiai subūrė jau dvi komandas, įsirengė dar vieną motobolo aikštę, trejus metus komandą turi Radviliškis, o mažeikiškiams lieka tik prisiminimai.

Nuotr. iš komandos archyvo

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

ATLIEKŲ REIDAS

Featured

Ignalinos naujienos

Indraja

Įvairenybės