Energinio naudingumo klasė – tai ne tik formalus įrašas dokumentuose. Šis rodiklis atskleidžia, kiek energijos sunaudoja jūsų būstas: kuo aukštesnė klasė, tuo mažesnis energijos poreikis ir išlaidos. Specialistai paaiškino, kaip ši klasė nustatoma, kokias rizikas kelia žemesnis įvertinimas ir kodėl renovacija seniems daugiabučiams gali būti geriausia išeitis.
Vertinami techniniai ir energiniai rodikliai
Lietuvoje pastatai klasifikuojami nuo G (mažiausios) iki A++ (aukščiausios) energinio naudingumo klasės. A++ žymi beveik energijos nevartojančius pastatus. Kaip aiškino Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Karolis Banionis, klasė nustatoma pagal daugelį techninių ir energinių rodiklių.
„Pirmiausia vertinami atitvarų – sienų, stogo, grindų, langų, durų ir kt. – šilumos nuostoliai. Taip pat svarbu, kiek energijos pastatas panaudoja šildymui. Jei įrengta mechaninė vėdinimo sistema su rekuperacija, vertinami ir jos techniniai parametrai. Reikšmingos ir vidinių konstrukcijų – pertvarų bei perdangų – šiluminės savybės, ypač, jei pastate įrengti autonominiai šildymo sprendimai. Taip pat įvertinamas neatsinaujinančios pirminės energijos naudojimo efektyvumas visoms pagrindinėms funkcijoms: šildymui, vėsinimui, vėdinimui, apšvietimui ir karšto buitinio vandens ruošimui“, – teigė K. Banionis.
Norint pasiekti A++ klasę, daugiau nei pusė visos energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančiųjų šaltinių. Taip pat būtina įvertinti ir metines energijos sąnaudas bei pastato sandarumą.
Kas slepiasi po būstų kainų skirtumais?
Nors aukštesnės energinės klasės būstai užtikrina mažesnes sąnaudas, dalis žmonių vis dar pasirenka žemesnės energinės klasės pastatuose esančius butus. KTU ekspertas pabrėžė, kad tai neretai lemia kaina.
„Jei būsto pasirinkimo galimybių pakanka, kaina tampa vienu svarbiausių sprendimą lemiančių veiksnių. Aukštesnės klasės (ypač renovuotuose namuose esantys) būstai dažniausiai kainuoja daugiau nei analogiško ploto butai žemesnės klasės pastatuose. Dėl to žemesnės klasės būstas gali pasirodyti patrauklus siekiantiems sutaupyti. Tačiau po žemesne pradine kaina dažnai slepiasi „nematomi kaštai“ ir vėliau savininkui tenka patirti didesnes šildymo, priežiūros ar net remonto išlaidas“, – sakė K. Banionis.
Paprastai tariant, žemesnė klasė reiškia didesnius šilumos nuostolius ir dažnesnius remonto poreikius, o tai ilgainiui atsispindi gyventojų sąskaitose.
Sprendimas senam daugiabučiui – renovacija
Renovacija – vienas efektyviausių būdų pasiekti aukštesnę energinę klasę senuose daugiabučiuose ir sumažinti šildymo išlaidas. Kaip pabrėžė Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus programų vystytojas Vaidas Pribušauskas, tai ne vien skaičių reikalas – tai sprendimas dėl gyvenimo kokybės.
„Pirmiausia, gerai apšiltintame, sandariame name ilgiau išsilaiko šiluma. Taip pat, energiškai efektyviuose namuose gerokai sumažėja išlaidos šildymui ir karšto vandens ruošimui. Be to, dauguma A klasės pastatų turi mechaninę vėdinimo sistemą su rekuperacija, todėl patalpose nuolat cirkuliuoja šviežias oras. Galiausiai, dingus drėgmei ir pelėsiui, gyvenamoji aplinka tampa kur kas sveikesnė“, – dalijosi jis.
APVA paskelbtas kvietimas gauti valstybės paramą daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 dienos. Daugiau informacijos apva.lrv.lt.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
