Vasara daugeliui asocijuojasi su maudynėmis upėse, ežeruose, tvenkiniuose ar jūroje, tačiau šis malonumas kelia ir pavojų. Šalies ugniagesiai gelbėtojai iki birželio ištraukė 49 vandens telkiniuose nuskendusius žmones, birželį įvyko dar trylika tokių nelaimių.
Statistika nedžiugina
Per penkerius metus (2020–2024 m.) ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 566 nuskendusius žmones (vasaros metu nuskendo 242 šalies gyventojai). Praėjusiais metais nuskendo 120 žmonių, iš jų – 5 vaikai, praėjusių metų vasarą nuskendo 46 žmonės, iš jų – 2 vaikai.
Mažeikių rajone pernai tokių nelaimių išvengta, tačiau šiemet, iki birželio, jau nuskendo du žmonės. Ventos upės vandenys pasiglemžė 15-mečio mažeikiškio gyvybę, o Sedulos ežere nuskendo 80 metų žvejys.
Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Audrius Tupikas „Santarvei“ sakė, kad mažeikiškiai ugniagesiai gelbėtojai savo arsenale turi visą būtiną gelbėjimo įrangą.
„Yra buvę atvejų, kai spėjame laiku išgelbėti žmones, tačiau dažniausiai pranešimų sulaukiame jau po tragedijos, kai mums lieka tik atlikti skenduolio paiešką. Kad to neatsitiktų, noriu žmonių paprašyti, kad jie laikytųsi saugaus elgesio prie vandens reikalavimų“, – kalbėjo pareigūnas.
Traumų galima išvengti
Ilgametis plaukimo treneris Jurijus Stekolnikovas, kalbėdamas apie vandenyje tykančius pavojus, pažymėjo: net plaukimo treniruotes lankantiems vaikams griežtai draudžiama nerti į baseiną, o ką kalbėti apie upės ar ežero vandenis.
Iš akies žmogui sunku nustatyti, koks vandens telkinio gylis toje vietoje, kur ruošiamasi nerti. Gali būti ir trys metrai, ir vos iki kelių. O kur dar po vandeniu esantys akmenys, dugno nelygumai, įvairios šiukšlės… Treneris patarė: jei bet tokiu atveju labai norisi šokti į vandenį, geriau stotis ant kojų ir tik po to nerti – ištiesus rankas į priekį ir prie jų prispaudus galvą.
Mažeikiškis rekomendavo pradėti maudytis palaipsniui – pirma pavaikščioti, po to apie pusę minutės pabraidyti, vėliau apsiprausti (sušlapinti kojas, rankas, visą kūną) ir tik pripratus prie vandens temperatūros pradėti plaukti.
J. Stekolnikovas pažymėjo: tik stiprios sveikatos žmogus be tokio prisipratinimo gali staiga nerti į vėsų vandenį.
Pagrindinis patarimas – nesutrikti
Jei netikėtai pradėjote skęsti, svarbiausia yra susitvardyti. Tuo metu žmogui kyla panika, sukausto baimė, jis sutrinka ir užmiršta, ką mokėjo ir žinojo.
„Nurijus vandens gurkšnį, geriau bandyti atsikosėti, o ne įtraukti dar oro. Geriausia tada apsiversti ir plaukti ant nugaros, kad veidas visą laiką būtų virš vandens. Kai sutraukia mėšlungis, gelbėjimasis panašus – apsiversti ant nugaros, bandyti tiesti koją ir pirštus, kol skausmas praeis. Patariamas ir dūris smailiu daiktu į raumenis, tačiau ne visi tuo metu turi smeigtuką ar ką kita“, – kalbėjo J. Stekolnikovas.
Ugniagesiai gelbėtojai tokiais atvejais pataria atkreipti dėmesį į save – šaukti ar mojuoti rankomis. Jei pastebėjote skęstantį žmogų, šaukite mėgindami atkreipti aplinkinių dėmesį, kvieskite paplūdimio gelbėtojus, o jeigu jų nėra, nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. Laukdami gelbėtojų, pasitelkite į pagalbą kuo daugiau žmonių, pasidalykite pareigomis, bandykite padėti skęstančiajam saugiais būdais – nuo kranto, iš valties, nuo tilto mesdami plūdurą, tiesdami lazdą ir pan.
„Nerizikuokite savo gyvybe, nes gelbėti skęstantįjį vandenyje be pagalbinių priemonių gali tik geras plaukikas, kuris moka profesionaliai įvertinti pavojaus lygį, išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai“, – pažymėjo pareigūnai.
Atsargiai elgdamiesi stiprinsime sveikatą
Ištraukus skęstantįjį į krantą, būtina suteikti pirmąją pagalbą. Jeigu reikia, gaivinti, kol atvyks medikai. Kaip tai daryti?
Pirmiausia reikia pirštu išvalyti skendusiojo burną ir nosį nuo pašalinių daiktų. Jeigu gaivinimą atlieka vienas žmogus, tada reikia du kartus įpūsti oro ir atlikti 15 krūtinės ląstos paspaudimų, jeigu du žmonės – vienas įpūtimas ir penki paspaudimai.
J. Stekolnikovas pastebėjo: nors vandenyje tyko nemažai pavojų, jei elgiamasi atsargiai, plaukimas turi daug privalumų.
Buvimas vandenyje leidžia patirti besvorę būseną ir tai palengvina širdies darbą, atpalaiduoja nugaros raumenis. Ypač tai naudinga žmonėms, kuriuos kankina stuburo skausmai.
Plaukimas yra universali visų raumenų treniruotė – plaukiant tolygiai dirba visos raumenų grupės, vandens pasipriešinimas skatina plaučių darbą, o vėsus vanduo grūdina organizmą.