Įsivaizduokite, kad jūsų telefone pasirodo pranešimas apie būtinybę skubiai evakuotis į artimiausią priedangą. Ar žinote, ką reikėtų pasiimti, o svarbiausia – ar iš anksto esate pasiruošę? Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) patarėjo Donato Gurevičiaus, pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms yra kiekvieno iš mūsų atsakomybė: „Visuomet pabrėžiame, kad gyventojams svarbu būti pasirengusiems bent trims paroms, t. y. 72 valandoms. Tai reiškia: turėti atsargų rezervą, būtiniausius daiktus, vandens bei maisto namuose ir išvykimo krepšyje“, – sakė ekspertas.

Koks turėtų būti išvykimo krepšys?

Svarbiausia taisyklė – krepšys turi būti ne tik sukomplektuotas, bet ir patogus nešti. D. Gurevičiaus teigimu, praktiškiausia naudoti kuprinę, o ne paprastą krepšį ar lagaminą. Išvykimo krepšio turinys priklauso nuo asmens poreikių. Jame verta turėti: drabužių ir avalynės, tinkamos pagal sezoną; vandens 3 paroms (ne mažiau kaip 4 l vienai parai asmeniui gerti ir higienai); maisto (sausas davinys, konservai, riešutai, džiovinti vaisiai ir kt.); asmens dokumentus ir jų kopijas vandeniui atspariame dėkle; miegmaišį; grynųjų pinigų; pirmosios pagalbos rinkinį ir būtinų vaistų; radijo imtuvą, veikiantį su baterijomis; žibintuvėlį, išorinį akumuliatorių telefonui įkrauti; rašiklį, užrašų knygelę su svarbiais adresais ir telefonų numeriais.

Svarbu išvykimo krepšio turinį peržiūrėti bent dukart per metus. Taip pat svarbu šeimoje sutarti, kas bus atsakingas už šių svarbių daiktų paėmimą evakuacijos atveju. Daugiau informacijos apie išvykimo krepšį ir apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms galima rasti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje LT72.lt, o nuo šiol – ir už Europos Sąjungos lėšas sukurtoje mobiliojoje programėlėje LT72. Esant interneto ryšiui, atidarius programėlę išmaniajame įrenginyje duomenys kiekvieną kartą yra išsaugomi ir atnaujinami. Paskutiniai duomenys vėliau rodomi net ir be interneto ryšio.

Gyventojų edukacija

PAGD patarėjas džiaugiasi, kad pastaraisiais metais vykdoma aktyvi edukacija, supažindinant gyventojus su civilinės saugos principais ir svarbiausiais pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms žingsniais.

„Per pastaruosius metus kartu su Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, trečiojo amžiaus universitetais, savivaldybėmis, kitomis institucijomis ir organizacijomis inicijavome bei organizavome informacinių kampanijų, civilinės saugos švietimo renginių moksleiviams, vietos bendruomenėms ir kitiems gyventojams, – sakė D. Gurevičius. – Labai prasmingas ir dabar tebesitęsiantis projektas, kurį įgyvendina Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK). Jo metu gyventojams LRK savanoriai organizuoja ekskursijas po priedangas, suteikia prevencinių žinių. Gyventojai vis dažniau domisi LT72.lt svetaine ir civiline sauga, tačiau tai turėtų ne baigtis tik pasidomėjimu, o virsti realiu šeimos ir artimųjų pasirengimu galimoms nelaimėms.“

Kur slėptis ekstremaliosios situacijos metu?

Jei kyla oro pavojus, būtina rasti saugiausią vietą. Jei turite laiko, raskite artimiausią priedangą, pažymėtą specialiu ženklu. Tokios vietos nurodytos žemėlapyje, kurį dabar galima rasti ir LT72 mobiliojoje programėlėje. Bet jei nėra galimybės pasiekti priedangos, reikia ieškoti kitų apsaugos būdų.

„Jei kas nors nutiks, tada ir spręsiu“

Pasak LRK Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo vadovės Vytautės Stankevičienės, nors gyventojų sąmoningumas dėl pasiruošimo nelaimėms pamažu didėja, daugelis žmonių vis dar nėra rimtai pagalvoję apie išvykimo krepšį ar veiksmų planą: „Dažnas galvoja: jei kas nors nutiks, tada ir spręsiu. Bet kai situacija tampa reali, per vėlu galvoti – reikia veikti.“

V. Stankevičienė pabrėžė, kad svarbu turėti ne tik krepšį su būtiniausiais daiktais, bet ir aiškų veiksmų planą. Būtina atsižvelgti į sezonų pokyčius: žiemą reikės daugiau šiltų drabužių, vasarą – apsaugos nuo saulės. Jei turite vaikų, augintinių ar šalia esama žmonių su specialiaisiais poreikiais, reikia pagalvoti ir apie juos. Taip pat iš anksto svarbu aptarti evakuacijos planą su artimaisiais, kad nekiltų panika.

Pirmosios pagalbos įgūdžiai – būtini

Pirmosios pagalbos priemonės gali būti gyvybiškai svarbios. Jei vartojate vaistus nuo lėtinių ligų, būtina jų atsarga kelioms dienoms. „Vaistų rinkinyje turėtų būti priemonių nuo skausmo, uždegimo, virškinimo sutrikimų, alergijos. Jei evakuacija vyktų vyraujant šaltiems orams, svarbu turėti pirmosios pagalbos antklodę, kuri apsaugotų nuo šalčio“, – teigė V. Stankevičienė.

Bet vien turėti pirmosios pagalbos rinkinį neužtenka – svarbu mokėti jį tinkamai naudoti. Deja, pasak specialistės, Lietuvoje pirmosios pagalbos įgūdžių situacija nėra ideali: „Tik apie 15 proc. žmonių per pastaruosius metus yra mokęsi suteikti pirmąją pagalbą, bet kiek iš jų realiai drįstų veikti kritinėje situacijoje, jau kitas klausimas.“

Abu ekspertai pabrėžė, jog pasiruošimas nelaimėms – tai ne panika, o atsakingas požiūris į savo ir artimųjų saugumą. Kuo daugiau apie tai galvosime dabar, tuo ramiau jausimės ištikus ekstremaliajai situacijai.

Informacija parengta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsakymu

Pauliaus Peleckio | BNS Lietuva nuotr.