Utenos krašto kūrėjas – Stepas Eitminavičius

Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Po dviejų savaičių pristatysime kitą kūrėją, o šį kartą kviečiame susipažinti su prozininku, eseistu, poetu ir mokytoju Stepu EITMINAVIČIUMI. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą udiena.lt@gmail.com Jus dominančius klausimus šiam Utenos krašto kūrėjui iki sausio 22 dienos – atsakymus į klausimus pateiksime po savaitės.

Prozininkas, eseistas, poetas Stepas Eitminavičius, nuo 2007 metų Lietuvos rašytojų sąjungos narys, gimė 1952 metų liepos 17 dieną Paukšteliškių kaime, Zarasų rajone. 1970 metais Zarasuose baigęs vidurinę mokyklą, jau po penkerių metų Vilniaus universitete filologijos fakultete įgijo filologo, lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo kvalifikaciją. Trumpai dirbo mokytoju Ignalinos rajono Linkmenų vidurinėje mokykloje ir iki šiol mokytojauja Utenoje. Šiuo metu dirba lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje.
Neatsitiktinai Stepas Eitminavičius – eseistas. Jo pirmoji knyga „Kas esi, mokytojau?“, išleista 1990 metais, nustebino visą pedagogų pasaulį, nes tai – esė mokytojui ir apie mokytoją. Po dvejų metų pasirodė miniatiūrų knyga „Metai, žaibo apšviesti“. Miniatiūros mokytojo ir rašytojo kūryboje užima vieną iš pagrindinių kūrybos dalių. 1995 metais išleista kita miniatiūrų knyga „Žiūrėjimas į mėnulį“, dar po metų pasirodė kita miniatiūrų knyga gražiu pavadinimu – „Šermukšniai“. Po šių kūrinių išleidimo Stepas Eitminavičius 2001 metais tapo Utenos rajono meno ir kultūros premijos laureatu. Praėjus dvejiems metams jis skaitytojams ir gerbėjams atsidėkojo antra eseistikos knyga „Skyrybos ženklai mokykloje“ (2003 m.). 2004 metais vėl išleido miniatiūrų knygą „Žaismingiau apie kalbą ir literatūrą“, o nenutoldamas nuo mokyklos temos išleido puikų eseistinio žanro kūrinį „Baladė apie mokytoją“, kuris 2005 m., neatsiejant ir jo kūrybingos pedagoginės veiklos, įvertinamas ir už tai mokytojui skiriamas Utenos miesto nusipelniusio žmogaus apdovanojimas. Atrodo, jau daug parašyta, tačiau Stepas Eitminavičius sukūrė dar vieną novelių knygą „Balti juodraščiai“, išleistą 2006 m. 2007 m. pasaulį išvydo pirmoji apysaka „Minties budėjimas“ (2007 m.). Ketverių metų kūrinių lietaus pertrauka subrandino knygą „Mėginimai nuskinti dieną proza“ (2011 m.). 2012 metais Stepas Eitminavičius visus savo gerbėjus nustebino poezijos rinkiniu „Šimtas metrų Utenėlės“. Šiais metais pasirodęs novelių, kurių kelios spausdinamos šiame „Indrajos“ numeryje, rinkinys „Ratas“ pribloškia gilia psichologija.
Jau daugelį metų nuo pat mokyklos atidarymo mokytojas su mokiniais kuria garsiojoje Adolfo Šapokos gimnazijoje. Penkios su mokiniais parengtos knygos išvydo pasaulį „Knyga Andersenui“ (1997 m.), „Parko pamokos, pamokos parke“ (1999 m.), „Atėjome iš vaikystės“ (2003 m.) ir naujausios – „Su klausančia ir klausiančia dvasia“ (2008 m.) bei „Iš pa Utenas“ (2009 m.).
Stepas Eitminavičius išleido ir dešimt literatūros populiarinimo, literatūros dėstymo metodikos knygų, kuriomis naudojasi šalies pedagogai „Mano džiaugsmas, mano skausmas“ (1992 m.), „Klausimų labirinte“ (1994–1995 m.), „Stebėti, pamatyti, pasakyti“ (1995 m.), „Atodūsis“ (1996 m.), „Kolegoms, kuriems irgi skauda“ (1998 m.), „Teksto analizė – malonumas ar kančia?“ (1999 m.), „Su devintokais, dešimtokais“ (1999 m.), „Kokia ugnim nušviesti?“ (2000 m.), „Mažoji didaktika“ (2001 m.), „Lietuvių kalbos egzaminas: ką ir kaip mokytis?“ (2003 m. ir 2005 m.), „Justino Marcinkevičiaus pamokos“ (2012 m.).
Taip pat Stepas Eitminavičius sudarė „Utenos literatų kūrybos almanachą“ (2013 m.), „Vyžuonos paraštėse“ ir „Žodis iš Tolminkiemio“ (2013 m.).

„Utenos dienos“ inf., Vytauto Ridiko nuotr.


 

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Aktualijos

Featured

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas

Krašto žinios