Pastaruoju metu darbdaviai itin skundžiasi darbuotojų trūkumu – daliai trūksta motyvacijos, daliai koją kiša kvalifikacijos trūkumas. Spręsdama šią problemą, Ūkio ministerija sudarė sąlygas lengviau įdarbinti aukštos kvalifikacijos specialistus iš Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, taip pat bendradarbiaujant su mokymo įstaigomis ir darbdaviais vystoma pameistrystės programa, taip siekiant bent iš dalies kompensuoti darbuotojų rinkos poreikį. Įmonės taip pat gali gauti finansavimą savo įmonės darbuotojams mokyti. Ar šiomis galimybėmis naudojasi Utenoje veikiančios įmonės? Kokiais principais jos vadovaujasi ieškodamos darbuotojų?

Pagrindinis kriterijus – noras dirbti
Jau ketvirtį amžiaus Utenoje veikianti UAB „Seifuva“ turi ilgalaikes tradicijas seifų gamybos, metalo apdirbimo bei gamybos iš metalo srityse. Daugiau kaip 90 proc. pagamintos produkcijos eksportuojama į užsienio šalis. Bendrovės bendraturčio, einančio direktoriaus pavaduotojo pareigas, Stanislovo Antuchevičiaus teigimu, darbuotojų ieškoma nuolat, tačiau nemaža dalis naujokų netrykšta noru dirbti. Bet yra ir kitokių pavyzdžių.

„Jeigu žmogus turi gyvenimo tikslą ir jo siekia, jis padarys viską, kad tik šį įgyvendintų. Realus pavyzdys: darbuotojas, kuris norėjo uždirbti daugiau, paprašė, kad suteiktume jam galimybę dirbti su robotu, nes domisi naujausiomis technologijomis. Šiuo metu jo darbo užmokestis siekia daugiau kaip 900 eurų“, – pasakojo S. Antuchevičius

Kaip teigė S. Antuchevičius, UAB „Seifuva“ dar tik žengia pirmuosius žingsnius naudodama pameistrystės programą. Anot jo, darbdavio situacija yra palengvinama, nes kompensuojama dalis lėšų, reikalingų darbuotojams mokyti realioje darbo vietoje.

Šiandien „Seifuvoje“ dirba bemaž 100 darbuotojų. Dauguma jų – Utenos miesto bei rajono gyventojai. „Ne kartą svarstėme įdarbinti užsieniečius, tačiau kol kas esame tam per maži, – atskleidė S. Antuchevičius. – Šiandien turime tik vieną žmogų, kurį patys apmokėme rūpintis robotizuota sistema. Lietuvoje jų niekas neruošia. Mūsų bendrovė nestovi vienoje vietoje – darbuotojai iš eilės yra siunčiami į įvairius mokymus.“

Įdarbino užsieniečius
Vienos didžiausių metalo apdirbimo įmonių AB „Umega“ Žemės ūkio technikos departamento (ŽŪTD) direktorius Artūras Solovjovas sakė, kad įmonei nuolat trūksta darbuotojų, tačiau tai yra ne Utenos, o visos Lietuvos problema. „Tačiau mes skųstis negalime – per kelerius metus mums pavyko padidinti darbuotojų skaičių nuo 120 iki 180. Vasarą jų buvo beveik 200“, – sakė A. Solovjovas.

Kalbai pasisukus apie užsieniečių įdarbinimą ŽŪTD vadovas sakė, kad prieš kurį laiką pasinaudojo supaprastinta sistema ir įdarino kelis ukrainiečius. Jo teigimu, užsieniečiai dirbo noriai, rezultatai buvo geri. „Mūsų apyvarta, palyginti su 2016-aisiais, šiemet išaugo 13 proc. Įdirbis plečiant veiklą daro savo, tačiau be žmonių produkcijos juk nepagaminsi“, – teigė A. Solovjovas.

ŽŪTD direktorius sakė visuomet atrandantis darbo žmonėms, kurie iš tiesų nori dirbti. Sunku rasti gerų dažytojų, nes gaminiai (priekabos, puspriekabės ir pan.) yra gana dideli, jiems dažyti naudojamas elektrostatinis dažymo būdas. Trūksta ir šaltkalvių, kurie gebėtų atidžiai analizuoti brėžinį, suprastų gautą užduotį.

Direktorius sakė, kad įmonė gavo pasiūlymą pasinaudoti lengvatomis vykdant pameistrystės programą ir galvoja pasinaudoti šia galimybe, nes turi savo mokymų centrą. „Umegos“ mokymo centre praktiką atlieka ne tik Utenos regioninio profesinio mokymo centro mokiniai, bet ir Kauno technologijos bei Vilniaus Gedimino technikos universitetų studentai.

„Galime pasiūlyti ir aukštesnės kvalifikacijos darbų. Dažniausiai būna taip, kad iš aštuonių praktiką atlikusių universiteto studentų dirbti lieka vienas. Tai – neblogas rezultatas, – šypsojosi A. Solovjovas. – Džiugu, kad nemažai iš Utenos kilusių žmonių palieka didmiesčius ir grįžta dirbti į gimtąjį miestą. Turiu tikslą įdarbinti kuo daugiau uteniškių ir kurti pridėtinę vertę šiam miestui.“

Darbuotojų trūkumo problemai spręsti – daug priemonių
Ūkio ministerija aktyviai prisideda spręsdama reikiamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumą. „Pasinaudojusios Ūkio ministerijos priemonėmis, Utenoje veikiančios įmonės gali esamus darbuotojus paversti tokiais specialistais, kokių joms trūksta, arba priimti į darbą naujų”, – sakė Ūkio ministerijos Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėjas Linas Kadys.

Ūkio ministerija prisideda prie pameistrystės programos, kurioje dalyvaujantys gali įgyti darbo rinkai reikiamą kvalifikaciją. Programa vystoma bendradarbiaujant mokymo įstaigoms ir darbdaviams, tad labai lanksčiai reaguojama į rinkos poreikius. Pasinaudojusios Ūkio ministerijos administruojama Europos Sąjungos investicijų priemone, įmonės gali gauti finansavimą praktiniams darbuotojų mokymams kvalifikacijai įgyti ar tobulinti.

Taip pat sudarytos sąlygos Lietuvoje lengviau įsidarbinti aukštos kvalifikacijos specialistams iš Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių ir parengtas trūkstamų aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų sąrašas. Taip siekiama bent iš dalies patenkinti darbuotojų rinkos poreikius. Darbdaviai lengviau gali įdarbinti tokius specialistus iš užsienio kaip siuvimo technologus, mechanikos inžinierius, grafikos dizainerius, programuotojus ir kompiuterių specialistus, aviacijos technikos ir kitus specialistus.

„Jeigu būsimas darbuotojas neturi reikiamo diplomo, yra tam tikra tvarka, kuri palengvina ne mažesnę nei penkerių metų darbo patirtį turinčių specialistų pritraukimą į aukštos profesinės kvalifikacijos darbo vietas gamybos įmonėse“, – sakė L. Kadys.

Įmonės kelti savo darbuotojų kvalifikaciją gali ir pagal 2014– 2020 metų Europos Sąjungos investicijų priemonę „Kompetencijų „vaučeris”. Ūkio ministerijos iniciatyva mokymo paslaugas pagal šią priemonę nuo šiol teiks gerokai platesnis mokymo teikėjų būrys, darbdaviai ras įvairesnių mokymo programų, be to, jiems bus kompensuojama didesnė nei iki šiol mokymo išlaidų dalis. Tai leis įmonių mokymosi poreikius įgyvendinti lanksčiau ir platesniu mastu.

Pagal „Kompetencijų „vaučerį” įmonei yra skiriama 4 500 eurų, ši suma per 12 mėnesių turi būti panaudota įmonės darbuotojų mokymo paslaugoms įsigyti. Sąraše neradę norimos mokymo programos, darbdaviai turi galimybę kreiptis į pagal sąrašą pasirinktą mokymo paslaugų teikėją ir jo parengta mokymo programa per kelias dienas galės būti įtraukta į sąrašą.

Šios Ūkio ministerijos inicijuotos naujovės leidžia įmonėms investuoti į mokymus, susijusius su itin aktualių, bet trūkstamų gebėjimų įgijimu: profesinės užsienio kalbos, finansų valdymo, eksporto, strateginio planavimo, konfliktų sprendimo, streso valdymo, bendravimo, motyvavimo, laiko planavimo mokymus.

Daugiau informacijos apie Ūkio ministerijos administruojamas priemones galite rasti tinklalapyje http://ukmin.lrv.lt/.