Prieš metus Kušlių miške (Užpalių sen.) prie bunkerio buvo pastatytas paminklas žuvusiems Liūto rinktinės partizanams („Utenos diena“ rašė apie tai 2023 m. Nr. 040). Gegužės 19-ą, Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, prie šio paminklo vėl susirinko žmonės paminėti kovotojų už laisvę žūties ir pagerbti jų atminimo žygiu.
Tragedija Kušlių miške
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Utenos skyriaus pirmininkė Jarūnė Kandratavičienė susirinkusiems priminė, kad 1951 m. balandžio 12 d. šioje vietoje žuvo keturi Liūto rinktinės Šmėklos būrio partizanai – būrio vadas Bronius Morkūnas-Strausas, Zofija Tylaitė-Gulbė, Gasparas Baronas-Balandis ir Ferdinandas Mikėnas-Ežys. Ji pasidžiaugė, kad tik metus prie bunkerio, kuris anksčiau buvo virtęs šiukšlynu, stovintis paminklas yra lankoma vieta. Nuo tų tragiškų įvykių prabėgo daugiau nei septyniasdešimt metų, o bene vienintelis jų liudininkas garbaus amžiaus Martynas Rožė, pernai dalyvavęs paminklo atidarymo renginyje, deja, jau iškeliavo anapilin. Todėl su įvykių eiga trumpai supažindino J. Kandratavičienė: kaip jaunuolius M. Rožę, Bronių Milį ir Vaclovą Sačkovą atsivarė per prievartą skrebai, liepė atkasti įėjimą ir lįsti į bunkerį, apie patirtą įtampą ir nežinią, ar jų pačių nenušaus, kaip M. Rožė pamatė ant stalo sukniubusią moterį su pistoletu rankoje… Vėliau B. Milys turėjo vežti žuvusiuosius į Užpalius (kur jie buvo numesti aikštėje prie skrebyno), o jo dvylikametė sesuo Vanda matė keliu besivelkančias negyvėlių kojas…
J. Kandratavičienė patikino, kad birželį prie pagrindinio kelio tikrai atsiras nuoroda į Kušlių miško bunkerio vietą. Žygeiviams ji palinkėjo ištvermės, o visus kitus pakvietė pasisvečiuoti savo senojoje protėvių sodyboje Butiškių kaime (Užpalių sen.).
Pareiga už pareigą
Užpalių seniūnijos seniūnas Eugenijus Keraminas kvietė nebijoti švęsti savo laisvės ir pagerbti tų, kurie už ją atidavė brangiausią turtą – gyvybę. Kad mes ir mūsų vaikai būtume laisvi. „Jie taip pat mums sako, kad reikia budėti laisvės kelyje, nes laisvė nėra duotybė – pasirodo, ją reikia ginti ir XXI amžiuje, – kalbėjo seniūnas. – Taigi, džiaugiuosi, kad šis kelias ir ši atmintina vieta nėra užmiršti. Žinau, kad čia tiek mūsų Giedriaus (Giedriaus Indrašiaus – Užpalių gimnazijos geografijos mokytojo – aut. past.), tiek Birutės (Birutės Minutkienės – Utenos kultūros centro Užpalių skyriaus renginių organizatorės – aut. past.) iniciatyva lankosi jaunimas. Matau ir dabar didelį būrį iš gimnazijos. Ačiū jums, kad nepamirštat. Kol žinosim savo istoriją, kaip ir kodėl esam laisvi, būsim laisvi.“
Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Jūratė Brasiūnienė kvietė prisiminti savus, savo protėvius, nes „apie tai ir yra Lietuva“. Anot jos, mūsų šalis – tarp Rytų ir Vakarų, todėl mūsų kraujyje turbūt yra kovos genas išsaugoti lietuvybę, savo istoriją, galimybę vadinti save lietuviais.
Užpalių gimnazijos geografijos mokytojas G. Indrašius, organizavęs 5–12 kilometrų žygį partizanų takais, kalbėjo apie tikrosios istorijos pažinimo būtinybę. „Mūsų miško broliai ir sesės atliko savo pareigą – atidavė gyvybę už mus, už mūsų laisvę. O mūsų pareiga – nušluostyti tas laiko dulkes, juodinusias juos penkiasdešimt metų, ir atkurti tikrąją istoriją. Džiaugiamės, kad lopinėlis po lopinėlio Lietuva atminimo ženklais pažymi kovotojų už laisvę žūties vietas. O mes kukliai pabandysime atkartoti partizanų žygius: Kušlių miške buvo Šmėklos būrys, gretimame Dvarašilyje – kitas būrys, jei eisime į Užpalių pusę, ten – Audros būrys, Alaušo būrys, link Vilučių – Beržo būrys… Visos apylinkės, visa Lietuva, visi miškai buvo tiesiog nusėti mūsų brolių ir sesių kovų vietomis. Keliausime nedaug, palyginti su tuo, kiek partizanai eidavo rudenį, žiemą, pavasarį, vasarą. Nueisime tik trumpą atkarpėlę ir pabandysime rasti tą žinią, kurią jie mums paliko, ir parnešti į Jarūnės namus, kur mūsų laukia finišas“, – kalbėjo G. Indrašius ir padėkojo būriui pagalbininkų, padėjusių organizuoti renginį, nepamiršdamas paminėti, kaip svarbu, kad kiekvienas iš mūsų prisidėtų atkuriant istoriją, kuri padės ugdyti tikrus patriotus, o šie, iškilus pavojui, nebijos ginti laisvės.
