Lietuvos vairuotojai vis dažniau savo automobiliuose įsirengia vaizdo registratorius, o jais užfiksuotus vaizdo įrašus talpina internete. Vis dėlto, viešinant tokius vaizdo įrašus reikėtų būti atidiems. Kaip radijo stočiai „Laisvoji banga” sakė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Dijana Šinkūniene, vaizdo registratoriais užfiksuotų duomenų viešinimas gali būti traktuojamas kaip asmens teisių pažeidimas.

„Vaizdo registratoriumi užfiksuotus duomenis galima laikyti žmogaus teisių pažeidimu, tačiau daug kas priklauso ir nuo situacijos. Jeigu tokie duomenys naudojami policijos pareigūnų, siekiant išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, tuomet viskas gerai. O štai viešinant tokius duomenis internete gali kilti problemų, nes nėra jokio konkretaus tikslo tokius duomenis viešinti. Kitas atvejis, jeigu yra visų vaizdo registratoriumi užfiksuotų asmenų sutikimai. Tada viešinant vaizdo įrašą problemų kilti neturėtų”,– kalbėjo D. Šinkūnienė.
„Vis dėlto konkrečiai teigti, kad tokie internete patalpinti vaizdo įrašai yra žmogaus teisių pažeidimas negalima, nes kaip ir minėjau kiekviena situacija yra skirtinga. Tačiau prezumcija tokia, kad daugeliu atveju tai yra žmogaus teisių pažeidimas”, – mintis dėstė specialistė.
Anot jos, jeigu vaizdo įraše užfiksuotas ne pats asmuo, o jo automobilis ar automobilio valstybiniai numeriai, tai taip pat yra asmens duomenys ir jų viešinimas be asmens sutikimo gali būti traktuojamas kaip žmogaus teisių pažeidimas. D. Šinkūnienės teigimu, toks asmuo gali kreiptis į teismą ir tikėtina, kad jo interesai bus ginami, tačiau pirmas veiksmas, kurio derėtų imtis – bandyti susitarti su įrašą patalpinusiu asmeniu.
„Pastebėjus, kad jūsų atvaizdas su kažkokiu vaizdo įrašu yra patalpintas interneto svetainėje, reikėtų kreiptis į tos svetainės administratorių su prašymų vaizdo įrašą pašalinti, nurodant, kad jis buvo patalpintas be jūsų sutikimo. Toliau viskas priklausytų nuo to, kokia interneto svetainė ir kokia situacija. Bet kaip ir minėjau, tokių įrašų viešinimas sudaro labai platų lauką asmens teisių pažeidimams” , – sakė D. Šinkūnienė.
Pasak specialistės, dabartinis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tikslas, vaizdo registratoriais surinktų duomenų naudojimo reglamentavimas. „Šiuo metu vairuotojui įsirengus vaizdo registratorių savo automobilyje, jo surinkti duomenys traktuojami kaip informacija surinkta asmeniniais tikslais. Tačiau, jei vaizdo registratorius įrengiamas įmonei priklausančiame automobilyje, tai įmonė tampa surinktų duomenų valdytoju ir šiuo atveju jau būtų taikomos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos. Kaip matome situacijos ganėtinai panašios, o jų reglamentavimas skirtingas. Norėtume, kad visiems vaizdo registratorių naudotojams būtų nustatomos vienodos taisyklės. Siekiant suvaldyti tokių duomenų naudojimą, reikėtų aiškiai reglamentuoti, kam vaizdo registratoriais užfiksuoti duomenys gali būti naudojami. Taip pat reikėtų nurodyti, kad jie nebūtų skelbiami viešai.” , – kalbėjo D. Šinkūnienė.
Asmens duomenų apsaugos specialistė pataria susilaikyti nuo vaizdo registratoriais užfiksuotų duomenų skelbimo internete. „Žinoma, galima uždengti automobilio valstybinius numerius, tačiau yra ir kitų detalių, kurios gali išduoti asmens tapatybę. Todėl siūlyčiau susilaikyti nuo tokių vaizdo įrašų skelbimo internete” , – teigė D. Šinkūnienė.

„Laisvoji banga”inf.