Lapkričio 9 d. 12.00 Utenos kultūros centre mažųjų žiūrovų laukia susitikimas su legendiniu spektakliu „Mama katinas”. Šis unikalus Vilniaus mažojo teatro spektaklis be galo mylimas ir vaikučių, ir jų tėvelių. „Mamą katiną” pagal čiliečio rašytojo Luiso Sepúlvedo knygą „Apie žuvėdrą ir katiną, kuris išmokė ją skraidyti” sukūrė režisierius Evaldas Jaras.

Šiame spektaklyje mažieji žiūrovai susipažins su tikrų tikriausia mafija. Tiksliau, pašėlusia gauja katinų, kuriuos vaidina puikiai visiems pažįstami aktoriai Audrius Bružas, Tomas Rinkūnas, Vytautas Rumšas, Jokūbas Bareikis, Mantas Vaitiekūnas, Kirilas Glušajevas, Balys Latėnas ir Agnė Šataitė. Jų kuriami personažai, lyg žymiausių filmų apie mafiją veikėjų prototipai, gyvenantys pagal savo susikurtas taisykles, kodeksus, kiekvienas iš jų turi savo statusą ir pareigas. Svarbiausia, kad nė vienam iš jų netrūksta humoro jausmo. Juk „Mamos katino” istorija neįprasta – viename daugiabučių namų kieme, prie aukštos plytų sienos, vyksta neįtikimi dalykai: gauja storų, tingių, išlepintų katinų randa jaunutį žuvėdriuką ir staiga visas jų gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom.
Pasak režisieriaus E.Jaro, spektaklio „Mama katinas” tema – itin aktuali šiandien: „Juk tas būrys katinų, gyvenančių viename miesto kieme, tai tarsi mūsų visuomenė – uždara, šiek tiek per daug savimi patenkinta, gyvenanti kiek pilkoką kasdienišką gyvenimą. Ir vieną dieną šią kasdienybę sugriauna visiškai netikėtas impulsas iš kitur – žuvėdros jauniklis, tarytum simbolizuojantis kitokį polėkį, kitus tikslus.”
„Mamos katino” kūrėjai įsitikinę: vaikiškas spektaklis turi būtų universalus ir suprantamas įvairaus amžiaus žiūrovams. „Mes spektakliu „Mama katinas” ieškome įdomaus sceninio vyksmo, mėginame išgryninti žanrą, norime žiūrovui aiškiai perteikti siužetą, papasakoti pamokomą istoriją”.
Akivaizdu, kad tai aktoriams pavyksta. Retai apie vaikiškus spektaklius atsiliepianti teatro kritika įvertino kūrėjų pastangas: „Spektaklio autoriai gana aiškiai suformuluoja temas: tolerancija ir pagarba kitokiam nei tu, duoto žodžio laikymasis ir pan. Daro tai neįkyriai – į žiūrovą beveik nekreipiama dėmesio ir anaiptol jam nepataikaujama. O vaikai imliai stebi ir klauso. Dalyvauja.”
Taigi, kaip elgtis susidūrus su svetima, nepažinta terpe ir pasaulėjauta? Ar keistis ir prisitaikyti prie kitokio gyvenimo būdo, ar mėginti pakeisti kitus? O gal siekti, kad kiekvienas turėtų galimybę išlikti savitas ir individualus? Atsakyti sau į šiuos kertinius klausimus, stebėti, sekti ir dalyvauti „Mamos katino” nuotykiuose kviečiami visi penkerių sulaukę vaikai ir jų tėveliai.