Devyniasdešimt Utenos kraštotyros muziejaus istorijos puslapių

Švęsdamas 90-ies metų sukaktį Utenos kraštotyros muziejus lapkričio 19–23 dienomis kvietė savo kraš­to kultūrai ir istorijai neabejingus žmones apsilan­kyti įvairiuose renginiuose – dalyvauti susitikimuo­se, edukacijose, klausytis koncertinės programos, stebėti spektaklį, pakeliauti kultūriniais ekspozicijų, fondų labirintais, užsukti į „kromelį“ bei įsigyti ka­lėdinių dovanų ir pan.

Muziejaus istorija

Muziejus Utenoje buvo įkur­tas 1929 m. Jo vedėju buvo pa­skirtas Utenos apskrities antro­jo rajono mokyklų inspektorius Antanas Namikas. Baigęs moks­lus Maskvos imperatoriškajame archeologijos institute jis dar prieš tapdamas vedėju jau buvo sukaupęs nemažą archeologijos ir senųjų raštų kolekciją. Su pa­siaukojimu A. Namikas ėjo Ute­nos muziejaus vadovo pareigas iki pat 1940 m., pirmosios so­vietinės okupacijos. Karo me­tais muziejus stipriai nukentėjo: dalis eksponatų sunaikinta, kita – išgrobstyta. Nors po karo muziejus buvo atkurtas jau sovieti­nės valdžios, nuolat kentėjo nuo biuriokratų trumparegiškumo ir neatsakingumo, muziejų akylai stebėjo ir į jo veiklą kišosi visa­galis GLAVLITAS (Vyriausio­ji literatūros ir leidybos reikalų valdyba, SSRS kultūros, litera­tūros, žiniasklaidos visų rūšių išankstinės ir represinės cenzū­ros institucija). Ne kartą stum­dytas iš pastato į pastatą mu­ziejus, neapleistas rūpestingų ir pasiaukojančių jo darbuotojų rankų, vis dėlto galų gale „nusė­do” Utenio aikštėje. Šiuo metu Utenos kraštotyros muziejaus eksponatų skaičius nuo suin­ventorizuotų 740 (1940 m.) iš­augo iki daugiau nei 77 tūkst. Jo padaliniai: A. ir M. Miškinių literatūrinė-etnografinė sody­ba Juknėnuose, Tauragnų krašto muziejus, Vytauto Valiušio ke­ramikos muziejus ir Meno cen­tras Leliūnuose, tradicinių ama­tų centras „Svirnas” ir Laisvės kovų muziejus Utenoje.

Daugiau apie tai skaitykite trečiadienio laikraštyje „Utenos diena“.

Visvaldo Kulakausko ir Vytauto Ridiko nuotr.