Rugsėjo 20 d. užpalėnai jau šeštą kartą šventė Rudens lygiadienio-Baltų vienybės dieną. Ruduo – žavus metas, kai gamta išskleidžia nuostabaus grožio ir spalvų paletę, o ugniniame klevo lape dovanoja rudeninį stebuklą – Rudens lygiadienį, per kurį nuo žilos senovės susiburdavo draugėn giminės, draugai, bičiuliai tam, kad padėkotų dievams už išaugintą ir subrandintą derlių, o išeinanti žiemoti Saulė Žemėje paliktų gabalėlį savo dieviško spindėjimo – ugnį.

Užpaliai nuo seno garsėjo savo turgumis, todėl per Rudens lygiadienio šventę miestelio centrinėje aikštėje Rudeninis užpalėnų turgus sukvietė į vieną būrį ir tuos, kurie norėjo ir turėjo ką parduoti, ir tuos, kurie norėjo įsigyti unikalų vienetinį daiktą ar paragauti gardėsių, vietinių šeimininkių pagaminto. Turguje buvo visko: gaminių iš vilnos, medžio, odos, įvairių saldumynų, keptų kukurūzų, cepelinų, sodo ir daržo gėrybių, nes ruduo pats tinkamiausias laikas sueiti į būrį ir pasidžiaugti derliumi.
Ateinantys į šventę turėjo praeiti pro simbolinius vartus, nes nuo seno Rudens lygiadienio apeigos prasidėdavo ėjimu pro simbolinius vartus: už jų paliekant viską, kas yra bloga. Vartus pastatė Kaniūkų krašto bendrijos žmonės. Praėjusiųjų pro vartus laukė įvairios veiklos: Užpalių gimnazijos direktorė Virginija Stukienė kvietė mažus ir didelius pūsti nuostabaus grožio ir įspūdingo dydžio muilo burbulus, vietinė dailininkė Lina Šimkaitienė kūrė šieno skulptūras su mažaisiais, „Žygeivių slėnio” šeimininkas Giedrius Indrašius kvietė pašaudyti iš lankų į taikinius, Kaniūkų ūlyčioje įsikūrusios Lina Keraminienė su dukra Greta kvietė pasidaryti obuolio veiduką, o Kaniūkų moterys kvietė į arbatų degustaciją. „Gero skonio” klubo moterys siūlė dalyvauti „Laimės šulinio” loterijoje. Eglė Jovaraitė vėžino visus norinčius arkliais kinkyta karieta ar siūlė pajodinėti, o urgaus dalyvius ir svečius linksmino Užpalių kultūros centro ansamblis „Svaja”, vadovaujamas Nijolės Navikienės ir vilutiškės pasakorės.
Kai ištuštėjo prekystaliai ir piniginės, o krepšiai išsipūtė nuo prekių ir lauktuvių, į koncertą visus pakvietė roko grupė iš Vilniaus „Arbata”. Po koncerto „Ugnies šokio” kolektyvas parodė nuostabią ugnies ir žmogaus harmoniją. Po pasirodymo visi šventės dalyviai ir svečiai susirinko pri šiaudinių skulptūrų, kurias sukūrė Kaniūkų bendruomenės laisvalaikio salės vadovė Rima Vygelienė su pagalbininkais. Skambant Nijolės Navikienės akordeono muzikai ir sukantis šokių ir žaidimų sūkuryje, buvo uždegta simbolinė ugnis, kurią kiekvienas dalyvis parsinešė savo širdyje į namus, kad saugiai ir šiltai praleistų niūrųjį metą.
Šis renginys – tai savotiškas bendruomeniškumo pavyzdys, nes savo idėjomis, darbais užpalėnai geba suorganizuoti gražią rudeninę šventę. Šį renginį galima įvardinti ir kaip socialinę akciją, kurios metu galima parodyti, ką moki, pasireklamuoti bei parduoti.

V. JUŠKIENĖ ir R. ŠLIOGERIENĖ