Kokios gyvulininkystės galimybės ir perspektyvos Lietuvoje? Šiuos klausimus nuolat kelia gyvulių augintojai. „Auginamų gyvulių skaičius auga, taip pat galime pasigirti aukšta veislinių gyvulių kokybe, matome teigiamus pokyčius. Dar daug reikia nuveikti, bet pirmi žingsniai žengti”, – sakė Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos (Tarnyba) vadovas Vilius Rekštys.

2014 metais auginamų karvių skaičius augo, o ne mažėjo, tokios pat tendencijos išlaikytos ir 2015 metais. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje auginamos 315 788 karvės. Per pastaruosius metus 12 procentų išaugo ir galvijų skaičius, o grynaveislių mėsinių galvijų skaičius išaugo dvigubai. Veislininkystė – gyvulininkystės pagrindas. Lietuvoje veisiamų ūkinių gyvūnų produktyvumo didėjimas, gaminamos produkcijos kokybė priklauso nuo teisingo ir kryptingo veislininkystės darbo. Svarbu ir toliau tobulinti ūkinių gyvūnų veislininkystės sistemą, didinti veislinių ūkinių gyvūnų skaičių, saugoti ūkinių gyvūnų genetinius išteklius. Šiuo metu ūkinių gyvulių kontrolė nėra privaloma, tačiau – tai svarbus elementas, siekiant kuo aukštesnės gyvulių kokybės.
Ilgus metus Lietuvoje daugiausia dėmesio buvo skiriama augalininkystei, todėl gyvulininkystė išgyveno ne pačius geriausius laikus, tad drastiškai mažėjo auginamų gyvulių. Dabar situacija yra pasikeitusi, ši žemės ūkio šaka atsigauna. Nuo 2015 m. metų pagal susietas su gamyba specialias schemas bus remiami pieninės ir mėsinės galvijininkystės, pieninės ožkininkystės, mėsinės avininkystės sektoriai. Gyvulininkystei skirta 80 proc. visos susietosios paramos, tai yra vien tik 2015 m. – 43,5 mln. eurų. Sudarytas susietosios paramos gyvulininkystės sektoriui finansinis planas 2014-2016 metais, iš viso gyvulininkystės sektorių pasieks daugiau kaip 115 mln. eurų. Daugiausia lėšų numatyta pieninės galvijininkystės sektoriui – daugiau kaip 70 mln. eurų, mėsinei galvijininkystei – beveik 39 mln. eurų, mėsinei avininkystei – daugiau kaip 5 mln.  eurų, pieninei ožkininkystei – 448 tūkst. eurų.
Lietuvos gyvulininkystės plėtrai yra labai svarbu ne tik didinti ūkinių gyvūnų skaičių, užtikrinti gyvulių sveikatingumą, tačiau ir šalinti prekybos kliūtis, atverti naujas rinkas ir stiprinti prekybą. Siekiant didinti veislinių ūkinių gyvūnų eksportą, Lietuvoje atidarytas naujai rekonstruotas ir moderniai įrengtas karantinavimo centras. Šiame centre gyvuliai bus nuodugniai tiriami, o vėliau įvairiose parodose pristatomi potencialiems pirkėjams iš ES ir trečiųjų šalių.
Birželio mėnesį buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Baltarusija, taip pat derinama sutartis su Ukraina. Siekiama burti skirtingų šalių mokslininkus, asociacijų atstovus, specialistus, augintojus, ūkininkus. Tai sudarys galimybes bendradarbiauti, keistis žiniomis, turima patirtimi, kurti bendrus projektus, atlikti tyrimus ir stiprinti gamybinį ir mokslinį bendradarbiavimą. „Visos suinteresuotos pusės: mokslininkai, specialistai, augintojai, ūkininkai turi kartu stiprinti gyvulininkystę Lietuvoje, taikyti tarptautinę patirtį, būtent bendras darbas atvers mums daugiau perspektyvų ir galimybių”, – sakė Tarnybos vadovas Vilius Rekštys.

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos inf.