Kiekviena išradinga šeimininkė kiaušinius marginti ruošiasi iš anksto: jau vasarą prisirenka įvairiausių žolelių, jas džiovina tam, kad jomis apvyniojus margutis išeitų kuo gražesnis, iki didžiosios pavasario šventės pasirūpina vašku, svogūnų lukštais ar kitomis medžiagomis, kurios tinka marginti ir puošti kiaušinius.

Garsi mūsų krašto tautodailininkė, karpinių meistrė, grafikė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė sako šv. Velykų stalo neįsivaizduojanti ne tik be margučių, bet ir velykinio sviestinio avinėlio, tapusio šeimos simboliu. Jį kasmet iš sviesto pagamina Rokiškio rajone Keležerių kaime gyvenanti Odetos mama Antanina Tumėnienė. „Tuomet, kai mano mamytė atitekėjo į kaimą, avinėlį gaminti išmoko iš savo anytos. Tikriausiai nebuvo metų, kad ant stalo nesipuikuotų šis gaminys. Gaila, kad mes ne visi šią tradiciją esame išlaikę”, – pasakojo tautodailininkė, kuri kiekvienais metais per Velykas tradiciškai su savo šeima susirenka mamos Antaninos namuose. Prie stalo susėdusi gausi šeima vaišinasi kiekvieno atsivežtais patiekalais, kuriuos išdėlioja ant balta staltiese patiesto stalo bei ragauja sviestinį avinėlį, mamos keptus pyragus, ridena kiaušinius.
Likus kelioms dienoms iki šventės, Odeta turi suktis it bitė – ji privalo spėti numarginti kiaušinius, kuriuos iš anksto užsakė ne tik uteniškiai, bet ir vilniškiai. Kas netingi, margina patys, tačiau yra ir tokių šeimų, kurios užsako vašku Odetos numargintų kiaušinių. „Populiariausi vašku marginti margučiai. Juk drožinėti kiaušinius būtų pernelyg brangu”, – akcentavo tautodailininkė, teigianti, kad geriausia ruoštis Velykoms ir margučius dažyti – Didįjį šeštadienį. Savo velykiniam šeimos stalui Odeta kartu su savo dukromis Adele ir Paulina numargina margučių tik tiek, kad po švenčių netektų išmesti, tačiau parodoms, užsakymams ir įvairiems mokymams tenka nudažyti ir šimtus kiaušinių.
O. Tumėnaitė-Bražėnienė siūlo Velykų stalą papuošti vašku margintais arba skutinėtais kiaušiniais. „Jei atsižvelgsime į priemones, kurias turime namuose, margučius yra lengviau skutinėti. Užtenka nudažyti kiaušinį, tada aštriu peiliuku išskutinėti norimą raštą. Tačiau skutinėjimas reikalauja didesnio kruopštumo, kantrybės ir užtrunkama palyginti ilgai. Žinoma, šiems darbams nereikia palikti vienos prieššventinės dienos – galima po du margučius nudažyti kiekvieną Didžiosios savaitės vakarą. Tai bus puikiai praleistas laikas vietoj spoksojimo į televizorių”, – pataria margučių marginimo meistrė. Paklausta, ar šiam darbui nereikia įgudusios rankos, ji atsako, kad tam reikia tik šiek tiek kantrybės ir noro – kiekvienam margintojui išeina vis kitokie raštai, o sugebėjimai slypi kiekvieno žmogaus viduje.
Anot jos, marginti vašku yra šiek tiek sudėtingiau, nes reikia tam tikrų įrankių ir medžiagų: smailios adatėlės, vaško.
Tautodailininkė pasidžiaugė, kad tradicija marginti kiaušinius pamažu atgyja: mokyklose vaikams mokytojai veda praktines pamokėles, o profesionalūs menininkai uteniškius kiaušinio marginimo paslapčių moko Tradicinių amatų centre „Svirnas”. Odeta pastebi, kad tos šeimos, o ypač jaunos, kurioms tėvai ar seneliai neperdavė tradicijų, noriai renkasi į margučių dažymo pamokėles ir su dideliu polėkiu semiasi patirties, kaip pasigaminti vienokį ar kitokį meno dirbinį ar meistriškai numarginti velykaitį.

Nuotr. iš O. Tumėnaitės-Bražėnienės asmeninio albumo