Valakinis Juknėnų kaimas mena Žygimanto Augusto laikus

Juknėnai – Daugailių seniūnijos kaimas, nutolęs nuo seniūnijos centro šešis kilometrus. Kaimas susiformavo XVI a. žemės reformos metu dalijant žemę į valakus. Manoma, kad vietovės pavadinimas kilo nuo Jukniškės lauko ir Jankuškio upelio, o Juknėnų vardas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose aptinkamas 1669 m.

Nuo Tauragnų iki Daugailių

Monografijoje „Daugailių kraštas ir žmonės“ (sudarė Rita Jurkevičienė ir Rimgaudas Mališauskas, išleido „Utenos Indra“, 2008 m.) yra išspausdinta Vinco Miškinio „Trumpa Juknėnų kaimo istorijos apžvalga“. Pateikiame keletą faktų.

XVIII a. Juknėnai priklausė Tauragnų valsčiui. Minėto amžiaus viduryje 20 gyventojų valdė 31 valaką. 1731 m. Tauragnų rakto inventoriuje minimos Mašnių, Skaudžių, Juodvalkių, Gavilų, Maniušių, Gaidelių, Narčių, Jackūnų, Braciškų, taip pat Šerio, Knyvos pavardės.

XVIII a. pabaigoje Juknėnuose veikė užvažiuojamoji smuklė, dengta šiaudais. Kaime buvo 17 žemininkų ūkių, gyveno 58 vyrai ir 49 moterys, jie mokėjo činšą ir padūmės mokesčius. Pagrindinės prievolės – gvoltai ir pastotės.

1914 m. Juknėnų kaimas buvo padalytas į vienkiemius. 1923 m. jame buvo 60 sodybų ir 317 gyventojų, 1959 m. – 339 gyventojai, 1970 m. – 201, 1984 m. – 198, 1996 m. – 182, 2000 m. – 73 ūkiai ir 179 gyventojai.

Iki 1919 m. Juknėnai priklausė Tauragnų valsčiui, tačiau minėtais metais dėl lenkų legionierių puldinėjimų Tauragnų valsčius panaikintas, o jam priklausantys Juknėnai su aplinkiniais kaimais priskirti Daugailių valsčiui.

Šurmulingieji Juknėnai

Tarpukariu Juknėnuose veikė jaunalietuvių, šaulių, pavasarininkų organizacijų kuopos. Jaunalietuviai turėjo savo vėliavą, uniformą, šūkį („Tautai – jaunosios jėgos“), ruošdavo vaidinimus. Tuomet Juknėnai dar buvo išlaikę senosios bendruomenės gyvenseną, garsėjo muzikantais (Ignas Govedas, Liudas Musteikis, Mykolas Kunčius), pasakoriais (Rapolas Puslys), piršliais (Gaidelis), dainininkais, melagiais. Jie aprašyti Antano Miškinio novelių knygoje „Žaliaduonių gegužė“. Juknėniškiai mėgo šurmulį, į jų šventes atvažiuodavo net dūdų orkestras iš Utenos.

I. Govedo namuose buvo įkurtas pašto punktas. Beveik du dešimtmečius jame dirbo pats I. Govedas, negaudamas jokio atlyginimo. Juknėniškis Domas Maniušis kelerius metus dirbo Daugailių valsčiaus viršaičiu, vėliau – smulkaus kredito banko Daugailiuose buhalteriu. Sodininkystei buvo atsidavęs Vaclovas Maniušis. Vokiečių okupacijos metais jis buvo ir Daugailių valsčiaus viršaičiu.

Sovietams okupavus Lietuvą ištremtos Jurgio Tumėno, R. Puslio, Adolfo Kunčiaus, Pranciškaus Maniušio šeimos bei Leonas Kunčius.

Pokariu vieni juknėniškiai dalyvavo pasipriešinimo kovose, kiti rėmė partizanus. Kilbauskų ir Puslių sodybose buvo partizanų slėptuvės. Partizanavo B. Kunčius, J. Kunčius, B. Maniušis, V. Tumėnas, J. Kurmis ir kt.

1949 m. Juknėnuose buvo sukurtas kolūkis „Naujoji sodyba“, kuriam vadovavo Balys Maniušis. Po dvejų metų šis kolūkis susijungė su Kubilių kolūkiu, o 1952 m. pastarasis buvo sujungtas su Garnių kolūkiu. Naujasis junginys pasivadino „Nemuno“ kolūkiu. Pirmasis jam vadovavo Juozas Vanagas, paskui Bronius Lumpickas, Rimantas Čepelis ir Kazys Mikutavičius.

Sovietmečiu Juknėnuose buvo atidarytas sveikatos priežiūros punktas. Kelerius metus kaime veikė kultūros namai.

Rašytojų mokykla

Pirmąją mokyklą kaime savo tėvų sodyboje 1916 m. įkūrė Motiejus Miškinis. Čia mokėsi ne tik jo broliai Vincas ir Antanas, bet ir aplinkinių kaimų jaunuoliai, tarp kurių – ir būsimieji rašytojai iš Gaidžių kaimo – Pulgis Andriušis ir Teofilis Tilvytis.

Pirmoji keturių skyrių mokymo įstaiga kaime buvo atidaryta pas Praną Maniušį 1922 m. 1925–1930 m. ta pati mokykla veikė po Kazio Kilbausko namų stogu. Pradinė mokykla Juknėnuose gyvavo iki 1950 m. 1951 m. mokymo įstaiga reorganizuojama į septynmetę, o 1962 m. – į aštuonmetę. Mokytojavo mokyklos direktoriai Vytautas Puodžiukas ir Albinas Jatautis, mokytojai B. Šavalinskas, P. Vilūnas, V. Vilūnienė, M. Miškinis, Teresė Kavaliauskaitė, Pulgė Gruodytė ir kt. 1965 m. mokykla su 28 mokiniais vėl tapo pradine. Iki uždarant mokyklą 2005 m. joje pradinukus mokė A. Šiožinienė, Elena Maniušienė, Laima Balaišienė, Audronė Pilipavičienė.

Vienintelis kultūros židinys

Iš pradžių Juknėnuose Antano Tumėno namuose veikė klubas-skaitykla. Šiai įstaigai vadovavo Aldona Kunčiuvienė (Tumėnaitė). 1952 m. panaikinus klubą-skaityklą, Kubiliuose buvo atidaryta biblioteka, po dvejų metų ji buvo perkelta į Juknėnus pas V. Maniušį. Pirmoji bibliotekos vedėja buvo Ona Vanagienė, paskui – Regina Maniušytė, Stefa Vasiulienė, Vida Mecelicienė (Žalnierytė), Birutė Andriusevičienė, Zuonė Dargužienė (Kvedaraitė). Prie bibliotekos aktyviai veikė dramos būrelis. Sovietmečiu bibliotekos darbuotojos organizuodavo vardynas, rengdavo kombainininkų palydėtuves į laukus, kitus masinius renginius. 1975 m. biblioteka perkelta į naujas patalpas pradinėje mokykloje. Šią uždarius, biblioteka liko vieninteliu kultūros židiniu kaime.

1998 m. Juknėnuose kaimo gyventojų ir kubiliškių prašymu buvusio vaikų darželio patalpose atidaryta koplyčia. Ją pašventino Daugailių ir Vajasiškio parapijų klebonas Petras Baltuška, o jos įrengimu rūpinosi kaimo gyventojai. Koplyčios zakristijonu paskirtas Mamertas Juočys, prižiūrėtoju – Julisius Čeburnis.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Sponsored Video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas