Smailus snukutis, gudrios akys bei rudas kailis atsėlina prie ūkininko tvoros ir taikosi pagriebti neatsargią vištą. Turbūt ne visi galvoja, jog šių savybių rinkinys vertas pasigėrėjimo, tačiau žmonės nuo seno lapėmis žavisi – jos elegantiškai šmėžuoja ir lietuvių liaudies pasakose, kur šaiposi iš amžinai alkano pikto ir kvailo vilko, ir dabartiniais laikais mojuodamos uodega vikriai stryktelėja į pakelės griovį, vairuotojui prieš pat nosį. Kuktiškių seniūnijos Gimžiškių kaime gyvenanti tautodailininkė Edita Kušleikienė kolekcionuoja lapes. Ši gražuolė žvelgia ir iš kai kurių kūrėjos darbų, lyg jos pačios „antrasis aš“.

Lapiukas vardu Kostas

E. Kušleikienė „Utenos dienai“ pasakojo, jog lapių kolekcija ant jos lentynos stovi apie trejus metus. „Įdomus sutapimas – jau pamėgusi lapes gavau Eugenijos Šimkūnaitės astrologinį kalendorių. Kiekvieną mėnesį jame ženklina gyvūnas. Paaiškėjo, kad pagal E. Šimkūnaitės horoskopo ženklą esu lapė, – nusijuokė kolekcionierė. – Buvo keista, kad tik pradėjusi jas rinkti tai sužinojau.“ Pašnekovė prisiminė, jog pirmuosius eksponatus jai padovanojo draugai bei pažįstami, kurie apie dailininkės prielankumą lapėms sužino socialiniuose tinkluose, kur ji aktyviai populiarina savo kūrybą. Anot moters, maždaug pusę kolekcijos ir sudaro dovanos. Visgi jos pradininkas – lapiukas vardu Kostas – jos pačios. „Jį nunėriau savo sūnui. Kostas buvo be galo mylimas. Jis daug kur kartu su mumis keliavo. Turbūt Kostas ir įžiebė netikėtą meilę lapėms“, – prisipažino pašnekovė. Jos žodžiais tariant, pati sumanymo pradžia buvo tarsi „šposas“ – tai atvirukas, tai paveikslėlis ar kitas lapę vaizduojantis suvenyras. Anot E. Kušleikienės, nereikia ieškoti paslėptų prasmių – lapė jai tiesiog gražus ir linksmas gyvūnas.

Lentynoje nebetelpa

Moters lapių rinkinys, kaip ji sakė, nors ir mažas, bet labai įvairus. „Paveikslai: piešti, siuvinėti, lipdyti… Lėkštės, puodeliai, kiti indai, senoviniai žaisliukai, servetėlės, pirštinės… Knygos, atvirukai, degtukai, ženkliukai“, – lenkė pirštus pašnekovė ir patikino, kad eksponatų dar nesuskaičiavo ir nesužymėjo lyg muziejuje – jų gali būti apie porą šimtų. Tautodailininkė teigė, jog ant pakabinamos trijų dalių lentynėlės, kurią pagamino jos vyras Nerijus, lapės jau vos telpa. Pašnekovė pasidžiaugė, kad sutuoktinis palaiko žmonos sumanymus, jų neišpeikia. Kai reikia – drauge pasijuokia. Kolekcionierė sakė, jog vyro prašys lapėms sumeistrauti naujų lentynų.

Pirkimo manija nesusirgo

E. Kušleikienė paminėjo, kad specialiais dažais ant batų nusipiešė lapę. „Kartą patyriau nuotykį. Užėjusi į Utenos prekybos centrą „Aušra“ kažką pirkau. Buvau ant galvos užsidėjusi kepuraitę su savo lapės piešiniu. Pardavėja ir klausia: „O! Kepurę lapę matau, o kur batai?“ Moterį mačiau pirmą kartą ir jos nepažįstu, – nusijuokė tautodailininkė. – Mano mama pokštauja, kad pati gal lape pavirsiu. Tai smagus užsiėmimas, bet neinu iš proto, jog kažką pastebiu ir man to daikto būtinai reikia. Nesu pirkinių apsėsta. Jei kažką nusiperku, tai tik tai, kas man tikrai patinka ir gražu.“ Pašnekovė sakė, jog norėdama kolekcijos eksponatų įsigyti pati, jų pasižvalgo ten, kur žmonės parduoda savo nenaudojamus daiktus – tokiose prekybos vietose ir gauti visko pigiau, ir atrasti išskirtinių įdomybių.

Katino pagrobimas

E. Kušleikienė pasvarstė, kad ne veltui lapė ir mene, ir literatūroje vaizduojama kaip gudruolė. „Matyt, ji tikrai velnių priėdusi. Lapės gudrios, bet atrodo ir labai smalsios. Ten, kur gyvenu, jų nemažai – randu olų. Kaimų žmonės pastebi, kad lapių iš tikrųjų padaugėjo. Ateina ir į mūsų kiemą, ir neatrodo labai baikščios. Jos nubėga truputį toliau nuo žmonių, bet atsisėdusios atokiau stebi, kas vyksta, – sakė pašnekovė. – Pro langą, būna, pažiūri – matai, arti vaikštinėja… Bijodavau, kad mano katino nenuneštų… Kaimynė sakė mačiusi, kaip jų katiną nusinešė lapė.“

Išdaigos ant stalo

Pašnekovė prisiminė, jog žiemą, kai jos tėtis lesindavo į kiemą atklystančius laukinius paukščius, ant lauko stalo jis palikdavo dubenį su maistu. Jame buvo duonos ar batono trupinių, kurie paslaptingai dingdavo. Iš pradžių šeima įtarinėjo, kad lesalą suėda palaidas kaimynų šuo. „Kartą tėtis šaukia mane. Žiūrime – dvi lapės užlipusios ant to stalo vidury dienos. Matėsi, kad tai jauni lapiukai“, – kalbėjo E. Kušleikienė. Ji sakė, kad gyvendama kaime ir nuolat būdama lauke, pamato ne tik drąsių lapių, bet ir daug rečiau žmogui pasipainiojančių baikštesnių laukinių gyvūnų. Moteris išsitarė: gamtos artumas jai yra pats geriausias poilsis.

Lapės – daugiausia sau

E. Kušleikienė teigė, kad nors prekiauja rankdarbiais, lapes ji daugiausia piešia savo reikmėms. Jeigu ką nors sukuria ar dekoruoja kitiems, rudoji nėra populiariausias jos vaizduojamas motyvas. „Drabužius dažniausiai apipiešiu tik sau pačiai. Užsakymų nevykdau, – nusijuokė E. Kušleikienė. – Esu savanaudė. Su tuo, kas lapiška, man labai gaila išsiskirti.“ Moteris prisiminė, kad lapių atvaizdai „apsigyveno“ ir jos parduodamose sagėse bei dekoruotuose puodeliuose. O parodai, kuri Utenoje vyks vasarą, menininkė norėtų sukurti lapę-lėlę, pasipuošusią įmantria suknele. Pasak Gimžiškių gyventojos, vaizduojamų lapių charakteris – lyg jos pačios. „Retai pavaizduoju liūdną lapę. Pati esu linksma, tai ir mano lapės linksmos.“ Pašnekovė papildė, kad daugiau nebuvo taip pamilusi jokių kitų gyvūnų, tačiau jai dar patinka paukščiai.

Neįdomu, ką galvoja kiti

Kūrėja atskleidė, kad dėl savo pomėgių bei ryškios aprangos ji kartais sulaukia aplinkinių žvilgsnių – žmonės, anot jos, tikisi rimties. Pasak prasprūstančių šnabždesių, kurių teko girdėti ne vieną, suaugusiai moteriai nedera gyventi taip, kaip patinka. Nepritinka ir išsiskirti iš minios – rengtis taip, kaip nori, bei domėtis tuo, kas artima širdžiai, jeigu tai kertasi su įprastu elgesiu. Bet, pasak E. Kušleikienės, vyresnės kartos drebulys „ką žmonės pasakys“ jai neįdomus – kūrėja nesuka dėl to galvos. „Išaugau iš to amžiaus ir negalvoju, ką kuris praeivis ištars, jeigu su geltona skrybėle į miestą išeisiu. Man patinka rengtis ne taip, kaip visiems, nes būti „kaip visi“ – neįdomu“, – linksmai paatviravo drabužius lapėmis puošianti menininkė.