Sakralioje vietoje gimsta unikalūs darbai iš lauko žolynų

Nemeikščiuose (Utenos r.) gyvenanti kūrėja Saulė Katinienė gobelenus audžia iš lauko žolynų – vasara kvepiantys darbai gimsta unikalioje vietoje. Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios varpinėje įsitaisiusi menininkė kalbėjo, jog neįprasta kūrybinė veikla ir žolynų ieškojimas po pievas, miškus nuo ankstaus pavasario iki vėlyvo rudens teikia dvasinę naudą. „Neatitolstu nuo gamtos: visuomet einu kartu su ja“, – sakė kūrėja iš žolynų S. Katinienė.

Kodėl pasirinkote Labanorą?

Ieškojau erdvės, kur galėčiau austi. Šiuo metu aš vienintelė Lietuvoje užsiimanti šituo amatu – audžiu iš žolynų. Seniai svajodavau apie Labanorą: kaip visada menininkai labai biedni, nuomotis nelabai ką teišgali. Ilgokai svarsčiau, kur galėčiau įsikurti. Kartą gimė mintis pasiprašyti Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios klebono Jurgio Kazlausko mano veiklai tinkamos patalpos. Nuvykusi apžiūrėjau Labanoro bažnyčios kleboniją, tačiau ji buvo gerokai apleista, tad būtų buvę išties labai daug darbo, kol ją susitvarkyčiau. Į akis krito bažnyčios varpinė. Tik pravėrusi varpinės duris supratau, kad įsikursiu būtent čia. Žinoma, šią svajonę įgyvendinau gavusi klebono leidimą. Šioje varpinėje radau nemažai įvairiausių daiktų, todėl su vyru ją sutvarkėme ir štai turime puikią patalpą mano veiklai.

Vadinasi, Jūs anksčiau audėte kitur?

Aš gyvenu Nemeikščių kaime, netoli Utenos. Iš žolynų ausdavau namuose, kartais atvažiuodavau į sodybą Labanoro miškuose. Šiemet sumaniau austi pačiame Labanore. Mano nuomone, šiame krašte trūksta kultūrinės veiklos, tad pamaniau, jog paliksiu savo dalelę. Tai mano mamos gimtinė. Čia augau, mačiau žydinčius žolynus, todėl esu įsitikinusi, kad ir mano kūrybinei veiklai tinka šis kraštas, ir aš tinku jame…

Ar rengiate parodas savo darbams pristatyti, parodyti kitiems?

Buvo kelios parodos. Man pačiai buvo įdomu save išbandyti ir surengti parodą. Tiesiog pačiai labai smalsu, kaip vienoje ar kitoje parodoje mano darbai atrodys tuomet, kai pristatoma visa darbų kolekcija. Štai Zarasuose buvau surengusi savo darbų parodą. Aš buvau sužavėta, kai visoje salėje su draugais pakabinome mano išaustą kolekciją – tai buvo apie 20 gobelenų.

Kokia Jūsų darbų paskirtis. Ar jie skirti dabinti sienas?

Taip. Taip pat su plonesniais siūlais iš javų varpų pradėjau austi takelius stalui – juos Kūčių stalui galima patiesti vietoj šieno. Iš pradžių tokius takelius sugalvojau nusiausti sau, bet dabar esu pastebėjusi, kad jie ir kitiems žmonėms labai patinka.

Kokius siūlus naudojate?

Vien lininius. Jokių kitokių.

Kaip minėjote, naudojate plonesnius, kitur storesnius siūlus. Kodėl?

Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių – ką sugalvoji ir kaip nori matyti nuaustą gobeleną: ar vien tik augalus, ar kartu ir lininius siūlus. Mano staklės yra pačios paprasčiausios, dvinytės, jomis atliekamas paprastas perpynimas, be jokių raštų. Tokiomis staklėmis kaimuose dažniausiai ausdavo takus.

Vadinasi, audžiant žolynais yra naudojamas tik vienas raštas?

Taip. Man rūpi pamatyti įaustą augalą, jo struktūrą. Pavyzdžiui, įaustas šlamutis atrodo kaip kilimas. Taip yra todėl, kad pats augalėlis turi daug žiedų.

Kiek per dieną galite padaryti darbų?

Labai skirtingai – tai priklauso nuo augalo. Štai beržas audžiamas greitai, o ausdama šlamutį sėdėčiau pusdienį. Be to, žolynus reikia pasiruošti iš anksto, o stakles parengti kūrybiniam procesui. Sykį, kai turėjau dviejų metrų gobeleno užsakymą, audimas užtruko dvi dienas nuo ryto iki vakaro, nors viską buvau pasiruošusi iš anksto.

Ar klientai gali pasirinkti, iš kokių žolynų nori užsisakyti austą gobeleną?

Taip, gali. Dažniausiai jie užsisako paprastus. Kartais atvažiuoja, pamato, pradeda domėtis kažkuo daugiau: aš suprantu, kad tie žmonės yra menininkai. Esu įsitikinusi, kad žmonės, kuriems gyvenime yra labai svarbus menas, kūryba, grožį suvokia kiek kitaip.

Papasakokite, kaip Jūs nusprendėte užsiimti šituo amatu?

Namuose turėjau labai sunkų ligonį, tad aštuonerius metus visai negalėdavau jokiais amatais užsiimti – tam neužtekdavo laiko… Kartą atsisėdau prie interneto ir už akių užkliuvo vienos tekstilininkės iš Rusijos federacijos, Udmurtijos respublikos, darbai iš žolynų. Pasirodo, toji moteris prisiskindavo žolynų ir ausdavo, o nuotraukas patalpindavo internete. Negalėjau atsižiūrėti, kaip nuostabiai atrodo tie darbai, austi iš arkliarūgščių. Tąkart mintyse mąstydavau, jog išėjusi į užtarnautą poilsį tikrai pabandysiu pati.

Austi mokė tautodailininkė Onutė Patronaitienė: ji ne tik išmokė audimo technikos, bet ir supažindino su Elektrėnų krašto tautodailininkais, kartu vykdavome į svečius pas menininkus, skulptorius, kurie man paliko labai didelį įspūdį.

Kokia audimo iš žolynų technika: ar audimui tinka žali, ką tik iš pievų atsinešti augalai, ar reikia juos kažkaip apdoroti, išdžiovinti?..

Bandžiau įvairias technikas. Dažniausiai naudoju žalius augalus. Tačiau, pavyzdžiui, šlamutį naudoju šiek tiek džiovintą – taip patogiau austi.

Ar yra žolynų, kurių neįmanoma panaudoti gobelenams austi?

Yra. Braidžiodama po pievas namo nenešu daug augalų, prisiskinu tik puokštelę. Laikau kelias dienas ir stebiu, kaip žiedynas džiūsta. Kai kurie žolynėliai visai netinka, nes išdžiūvę pradeda byrėti ar pūkuotis.

Kiekvieną augalėlį reikia pajausti. Iš pradžių, kai pradėjau austi, neturėjau jokios patirties, todėl kartais ausdama galvodavau, kad paprasčiausiai nepavyks, bet kai išausdavau, pamatydavau, kad išėjo labai gerai, o kai gobelenas pradėdavo džiūti, jo struktūra dar labiau pasikeisdavo. Ilgainiui pripranti prie augalo ir ausdama jau sugalvoji, kokį kitą darbą iš jo darysi.

Kodėl nusprendėte austi būtent iš žolynų?

Todėl, kad jų struktūra yra labai įdomi. Aš žiūriu ne į visumą, o į kiekvieno struktūrą ir tuomet pamatau, kiek ten daug spalvų! Brisdama per pievas dairausi, kas auga, kokie augalai tiks, kurie nelabai. Taip pat derinu žolynus taip, kaip jie natūraliai auga gamtoje, pavyzdžiui, pušyne surenku piršto storio šakeles ir prie jų dedu viržius bei bruknienojus. Neatitolstu nuo gamtos: visuomet einu kartu su ja.

Ar audimo sezonas trunka nuo ankstyvo pavasario, kai atsiranda pirmieji augalėliai, iki vėlyvo rudens?

Taip. Šiemet bruknienojų nusiskyniau vos tik sniegui nutirpus, o rudenį miške auga viržiai. Šiuo metu aš augalus renku ir iš miško, o anksčiau – tik iš laukų. Šiemet dar bandysiu austi mėlynių uogienojus su visomis šakelėmis bei uogomis.

Dėkoju už pokalbį.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Sponsored Video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas