Pasak istorijos šaltinių, pirmą kartą vadovavimo stiliai buvo išskirti ir aprašyti dar 380 m. pr. m. e. Graikijos filosofo Platono kūrinyje „Valstybė“. Tuomet žinomas filosofas vadovavimą suskirstė į keturias grupes: timokratiją, oligarchiją, demokratiją ir tironiją. Palaipsniui vadovavimas įgaudavo vis kitą prasmę, keitėsi jo tikslai ir formavosi nauji vadovavimo stiliai. Šiandien suskaičiuojama kone 80 skirtingų vadovavimo metodų, kurie turi įtakos ne tik pavaldiniams, bet ir pačiam vadovui. Dažnai vadovų paieška orientuojama ir į tai, kokio vadovavimo stiliaus šalininkas yra kandidatas. Tai reiškia, kad versle tinkamam vadovavimui teikiama vis didesnė reikšmė. Na, o mes apžvelgsime tris stambias grupes, į kurias skirstomi visi šiuolaikiniai vadovavimo stiliai.
Autokratinis vadovavimo stilius
Nors šiandien žmogiškųjų išteklių valdyme šis vadovavimo stilius taikomas vis rečiau, tačiau jį vis dar galima sutikti. Autokratinio vadovavimo stiliaus esminis bruožas – visiška vadovo valdžia, minimalus dėmesys darbuotojų poreikiams ir reikalavimas nepriekaištingai vykdyti pareigas pasitelkiant griežtas bausmes, įsakymus ir savo valdžios pabrėžtinumą. Autokratinio stiliaus vadovas su pavaldiniais ne tik nepalaiko glaudaus ryšio, bet ir dažniausiai neinformuoja jų apie įmonėje vykstančius procesus. Jo valdymo principą sudaro įsakymų davimas, itin griežtas bendravimas su pavaldiniais ir visiško pavaldumo vadovui įvedimas. Nors kai kuriais atvejais toks vadovas gali taikyti skatinamąsias priemones už itin gerus darbo rezultatus, tačiau tai greičiau išimtis nei taisyklė. Tuo tarpu kur kas dažniau skiriamos piniginės nuobaudos. Įmonėje, kuriai vadovauja šio stiliaus atstovas, negalimas net menkiausias nusižengimas. Vienintelis autokratinio vadovavimo privalumas yra tinkamas pavaldinių pareigų vykdymas ir gerai atliekamos užduotys. Tačiau žiūrint platesne prasme, tokiu stiliumi vadovaujamos įmonės perspektyvos nėra pozityvios. Ilgainiui pavaldiniai pavargsta nuo griežtos kontrolės ir diktatoriško vadovo bendravimo. Be to, perspektyvūs ir talentingi darbuotojai negali siekti asmeninės pažangos ir realizuoti savo idėjų, vien tik vykdydami duotus įsakymus. Dažniausiai tokio vadovo vadovaujamose įmonėse prasideda dažna personalo kaita. Tad verta gerai pagalvoti dar tuomet, kai planuojama vadovų paieška ir atrankų metu kandidatai išreiškia savo lojalumą būtent šiam vadovavimo stiliui.
Demokratinis vadovavimo stilius
Tai vienas dažniausių vadovavimo stilių. Šiandieninėje žmogiškųjų išteklių valdymo srityje yra daug šio stiliaus atmainų, tačiau visus juos vienija bendri šiam stiliui būdingi bruožai. Demokratinio vadovavimo stiliaus pagrindas – komandinis darbas. Nors vadovas žino savo galimybę duoti pavaldiniams įsakymus ir poreikiui esant ja pasinaudoja, tačiau kasdieniniame vadovavime pavaldiniai ir vadovas dirba kaip komanda. Priimant įmonei svarbius sprendimus vadovas visuomet išklauso pavaldinių nuomonės, skatina diskusiją ir nors galutinį sprendimą priima pats, tačiau pagrindžia kodėl vieno ar kito pavaldinio pasiūlymas buvo atmestas. Demokratinis bendravimas su pavaldiniais be abejo kuria gerą vidinę atmosferą. Įmonės personalas nebijo išsakyti savo idėjų, gabiausi darbuotojai jas realizuoja ir taip pasiekiami ne tik bendri įmonei naudingi rezultatai, bet ir asmeninis darbuotojų tobulėjimas. Ne veltui dažnai vadovų paieška orientuojama būtent į demokratinio vadovavimo stiliaus atstovus, kurių vadovavimas turi įtakos įmonių klestėjimui.
Liberalusis vadovavimo stilius
Šiuo stiliumi vadovaujantį vadovą galima pavadinti autokratinio vadovo priešingybe. Liberalusis vadovas minimaliai atlieka savo pareigas, priima tik būtiniausius sprendimus ir praktiškai nedemonstruoja savo valdžios prieš pavaldinius. Šis vadovas užduotis pavaldiniams skiria ne įsakymų, bet prašymų forma, dažnai nesidomi jų rezultatais, o galimybei esant sprendimų priėmimą palieka visiškai pavaldinių valiai. Nors toks vadovas darbuotojų akyse nėra autoritetas (o kartais net ir nekelia pagarbos jausmo), tačiau dėl kai kurių priežasčių jis būna mėgstamas personalo. Liberalusis vadovas nevengia taikyti skatinamųjų priemonių, nuolaidžiauti darbuotojams ir pildyti jų prašymų. Tai vieni iš trūkumų, kurie ilgainiui įtakoja per didelę personalo laisvę, sudaro sąlygas piktnaudžiauti vadovo nuolaidumu ir daro neigiamą poveikį darbuotojų darbo kokybei.
Tai, koks vadovavimo stilius taikomas įmonėje nėra sunku nustatyti. Pakanka žinoti esminius darbo aplinkos rodiklius bei susipažinti su vyraujančiais principais. Esant netinkamam vadovavimo stiliui, rekomenduojama pagalvoti apie naujo vadovo paieškas. Nors vadovų paieška ir nėra pats maloniausias ir lengviausias procesas, tačiau šiuo atveju reikia įvertinti netinkamo vadovavimo pasekmes ir pasiryžti iš esmės pakeisti šią situaciją įmonės ir darbuotojų gerovės labui.