Anksti rytą pravėrus miestelio parduotuvės duris į ją drebančiomis rankomis suvirsta vietos gyventojai, kurių pardavėja nė neklausia, ko šie atėjo. Pažėrę centus ir po pažastimi įsibrukę „bambalius” vyrai išskuba į lauką tuštinti velnio lašų. Tokia realybė nesvetima nė vienam kaimeliui ar miesteliui, turinčiam savo krautuvėles. Į alkoholizmo liūną vis giliau klimpstanti visuomenė prageria savo šeimas, vaikus, namus, už stiprųjį alų atiduoda paskutinius grašius, kad bent tą dieną gyvenimas taptų šviesesnis.

Daugiau apie tai skaitykite šeštadienio laikraštyje „Utenos diena”.