Kovo 4-os laikraštyje (Nr. 17) spausdinome straipsnį „Užimtumo tarnybą temdo debesys: specialistė kaltinama psichologiniu smurtu“. Pasirodžius šiai publikacijai „Utenos diena“ sulaukė Užimtumo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimo pirmame laikraščio puslapyje paskelbti paneigimą, o žurnalistė – kvietimo atvykti pas policijos tyrėją. Neseniai gavome Vilniaus apylinkės teismo pranešimą – Užimtumo tarnyba pateikė ieškinį „Dėl informacijos pripažinimo tikrovės neatitinkančia, pažeidžiančia dalykinę reputaciją ir įpareigojimo paskelbti paneigimą“. Mūsų žiniomis, kreiptasi ne tik į policiją, teismą, bet ir į žurnalistų etikos sargus. Ir tai dar ne viskas – viena iš Utenos regiono Jaunimo užimtumo skyriaus darbuotojų policijai apskundė ir po minėto straipsnio anonsu komentarus rašiusius žmones. Kas toliau?..

Dėl komentaro – į policiją

Kovo 3 d. „Utenos dienos“ paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodžius straipsnio „Užimtumo tarnybą temdo debesys: specialistė kaltinama psichologiniu smurtu“ anonsui, šis įrašas sulaukė daugybės reakcijų, komentarų ir pasidalijimų – akivaizdu, kad gvildenama tema aktuali daugeliui uteniškių, kai kuriems – ypač jautri.

Perskaitę straipsnio anonsą „Utenos dienos“ skaitytojai ėmė komentuoti, kad yra girdėję įvairių skundų, jog žmonės „tiesiog bijo eiti į Užimtumo tarnybą“, nes „darbuotojos pasidarė visagaliais dievais“, kad „blogai Utenoje su psichologiniu smurtu beužsiiminėjančiais biurokratais, deja, ne tik šioje institucijoje“, „ten visos kaip gyvatės sėdi“, „kam tenka lankytis toj tarnyboj, vien liūdni, pikti atsiliepimai ir jokios pagalbos įsidarbinti norintiems“… Ir tai nėra anoniminiai komentarai – juos parašiusių žmonių pavardės matomos viešai.

Uteniškis Tomas Kviklys, vienai iš Utenos regiono Jaunimo užimtumo skyriaus darbuotojų (ne tai pačiai, apie kurią buvo kalbama kovo 4 d. pasirodžiusiame straipsnyje) feisbuke skyręs riebesnį komentarą, netrukus savo darbo vietoje sulaukė policijos. Nors tuomet, kai kalbėjomės, vyras dar nežinojo, ar už parašytą komentarą jam gresia kokia nors atsakomybė, visgi prisipažino, kad savo žodžių išsižadėti neketina: „Aš ir pareigūnams pasakiau, kad tai yra mano nuomonė. Tiek per ją prisikentėjau, kad savo žodžių neatsiimu. Jeigu žmogus taip elgiasi, tai visi taip ir rašo. Buvo daug komentarų – vien blogi atsiliepimai apie ją.“ Pašnekovas sakė teigiamai vertinantis tai, kad žmonės apie savo patirtis, susijusias su Utenoje vykdoma užimtumo politika, pradėjo kalbėti viešai. „Reikia kažką daryti, kad su žmonėmis taip nesielgtų. Žmogus neina pas juos iš gero gyvenimo, žmogus ateina, kad susirastų darbą, kad jam padėtų integruotis“, – pridūrė jis.

Paklaustas, kodėl ryžosi komentarų skiltyje skirti vienai iš užimtumo specialisčių keletą aštresnių epitetų, T. Kviklys tikino „turėjęs su ja problemų“. Jo žodžiais tariant, ši darbuotoja elgiasi neadekvačiai.

„Ji specialiai stengiasi išmesti iš darbo biržos. Mane buvo išmetusi, bet aš nuėjęs į pokalbį slapčia įrašiau, kaip ji kalba, ir parašiau skundą Lietuvos darbo biržai, pateikiau garso įrašą. Po kelių dienų mane grąžino – nustatė, kad buvau išmestas neteisėtai. Man pakeitė ir specialistę“, – pasakojo pašnekovas.

Kaip teigė T. Kviklys, šiuo metu pas specialistę, kuri dėl komentarų kreipėsi į policiją, lankosi jo žmona. „Ji per mano žmoną keršija man, kai žmona nueina, būna, prikiša mane“, – tvirtino jis. Vyras teigė, kad jo žmona „jau baigia išsilaikyti teises, kai išlaikys, iš karto darbinsis“ (šeima gyvena 30 km nuo Utenos, tad vairuotojo pažymėjimas būtinas norint savarankiškai keliauti į darbą ir atgal).

„Paskutinį kartą žmona grįžo verkdama, sako, neįmanoma. Ji aiškina visą situaciją (dėl kokių priežasčių šiuo metu negali dirbti – aut. past.), o specialistė į ją žiūri ir sako: man neįdomu, arba eini dirbt, arba būsi išmesta. <…> Žmona parašė prašymą Užimtumo tarnybai, kad ir jai pakeistų specialistę“, – sakė jis.

Paprašytas plačiau pakomentuoti, kodėl užimtumo specialistės elgesys jam atrodo neadekvatus, T. Kviklys tvirtino, kad darbuotoja savo kabinete yra jį pavadinusi „debilu“, „manipuliatoriumi“. Paklaustas, ar tarp jo ir šios darbuotojos nėra kilę konfliktų, pašnekovas atsakė: „Aš specialiai neprovokuoju tokių žmonių, kurie mano turintys labai daug galios, esantys didelė valdžia, dažniausiai įrašau pokalbius, nes žinau, kad paskui niekaip kitaip neįrodysiu. Iš mano pusės jai į akis nėra pasakyta nė vieno blogo žodžio. Nors ir kiek stengėsi išprovokuoti, jai nepavyko.“

T. Kviklio teigimu, ypač tuos, kurie gyvena kaime, ši darbuotoja „skaito nuliu“, „tu jai nesi žmogus“.

Ikiteisminis tyrimas nepradėtas

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK) Komunikacijos poskyrio vedėjos Astos Šuminienės paklausėme, kiek yra tokių komentatorių, kuriems gresia tam tikra atsakomybė (ir kokia), kiek (ir kodėl) Užimtumo tarnybos darbuotojų kreipėsi į policiją.

A. Šuminienė atsakė, kad Utenos AVPK „buvo gautas moters, dirbančios Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pareiškimas dėl nesantaikos kurstymo ir netinkamos informacijos skleidimo socialinėje erdvėje. Policijos pareigūnai buvo pradėję aplinkybių patikslinimą, tačiau nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių, todėl priimtas sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo“.

Užimtumo tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės atsakyme į „Utenos dienos“ klausimus rašoma, kad <…> „dėstomi anoniminiai kaltinimai Utenos skyriaus darbuotojams akivaizdžiai prasilenkia su tikrove, nes nei tokia leksika, nei metodai nėra taikomi nė viename Užimtumo tarnybos skyriuje. Oficialių skundų, pagrįstų objektyviais įrodymais, dėl netinkamo Utenos skyriaus darbuotojų elgesio su klientais Užimtumo tarnyboje nėra gauta“ <…>

M. Jankauskienė negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad T. Kviklys, kaip pats teigė, buvo neteisėtai išmestas iš vadinamosios darbo biržos. „Kad galėtume teikti duomenis tretiesiems asmenims, turime gauti Jūsų laiške minimo piliečio sutikimą“, – teigė ji.

Ministerijos komunikacijos ypatumai

Kadangi Užimtumo tarnyba yra LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldi įstaiga, savaime suprantama, svarbu išgirsti šios ministerijos atstovų poziciją. Klausimus socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjui viešiesiems ryšiams Tomui Kavaliauskui el. paštu nusiuntėme kovo 29 d. Tą pačią dieną jis padėkojo už laišką bei pažadėjo „aiškintis situaciją ir sugrįžti“. Nesugrįžo. Maloniai priminėme ministerijos atstovui, kad labai laukiame atsakymų. Jis informavo, jog teberenkama papildoma informacija iš institucijų, aiškinamasi su teisininkais, todėl kol kas „susilaikoma nuo platesnių komentarų“. „Tikimės platesnį situacijos vaizdą turėti iki šios savaitės pabaigos. Tuomet galėtume kažkiek plačiau pakomentuoti. Ar tiktų?“ – balandžio 4 d. rašė T. Kavaliauskas. Ir vėl kantriai laukėme. Balandžio 12 d. dar kartą priminę ministro patarėjui, kad jau labai ilgai laukiame atsakymų, gavome paaiškinimą, jog Užimtumo tarnyba išsiuntė ieškinį teismui dėl šmeižto. „Kol vyks teismo procesas, komentarų pateikti negalime“, – rašoma atsakyme.

„Vieni vartai“

Kaip rašėme kovo 4 d. pasirodžiusiame straipsnyje, viena uteniškė savanoriškai aiškinosi, kas galimai susidūrė su psichologiniu vienos iš Utenoje dirbančių užimtumo specialisčių smurtu, įrašinėjo liudijimus ir perdavė įrašus Utenos rajono savivaldybės mero pavaduotojui Vitalijui Šeršniovui. Utenos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas einantis šiuo metu jau buvęs mero pavaduotojas V. Šeršniovas „Utenos dienai“ patvirtino, kad jam buvo perduoti tam tikri įrašai, tačiau jų išklausyti negalėjo, nes šie „neatsidarė“. „Aš asmeniškai žmones aptarnauju taip, kaip norėčiau, kad mane aptarnautų. Kiekvienas gyventojas, kuriam reikalinga pagalba vienoje ar kitoje srityje, turi būti priimtas su pagarba“, – savo nuomonę išsakė politikas ir pridūrė matęs, kad jo įkurtoje bei administruojamoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Pagalba gyventojams Utenoje“ kažkas buvo „paleidęs“ apklausą – uteniškių buvo prašoma atsakyti, ar jie patenkinti „Utenos užimtumo tarnybos klientų aptarnavimu“. „Ten buvo vieni vartai (tarnybos nenaudai – aut. past.)“ – sakė V. Šeršniovas.

Tarybos nario teigimu, kadangi ši tarnyba yra pavaldi ne Utenos rajono savivaldybei, o vienai iš ministerijų, vietos valdžios atstovai gali nebent pasikviesti Utenos skyriaus vadovę ir su ja pasikalbėti apie šią problemą.

„Utenos diena“ kreipėsi ir į Utenos rajono gyventojų išrinktą Seimo narį Edmundą Pupinį. „Savaime suprantama, tokią situaciją vertinu neigiamai, – sakė jis. – Kadangi esu ne vykdomoji, o atstovaujamoji valdžia, pats tyrimo dėl piktnaudžiavimo daryti neturiu galimybių, todėl kreipiausi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją siūlydamas atlikti tarnybinį patikrinimą.“

Redakcijos komentaras. Lietuva pasirinko būti tarp demokratinių šalių. Neatsiejama demokratijos išraiška yra laisva ir nepriklausoma žiniasklaida, kuri neoficialiai vadinama ketvirtąja valdžia (po vykdomosios, atstovaujamosios ir teisminės). UAB „Utenos diena“, leidžianti laikraštį „Utenos diena“, yra viešai deklaravusi savo taisykles, skaidrumo politiką, laikosi Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso. Žurnalistų veiklą reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas. Bene svarbiausia įstatymo mums suteikta teisė yra rinkti ir skleisti informaciją. Reikia nepamiršti, kad ilgalaikiai bedarbiai, besilankantys Užimtumo tarnyboje, yra socialiai jautrūs ir ypač pažeidžiami asmenys, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių sudėtinga susirasti darbą bei integruotis į visuomenę. O Užimtumo tarnybos viena užduočių yra jiems padėti sėkmingai tai padaryti. Suprantama, užimtumo specialistai turi turėti ypatingų žinių ir kompetencijos dirbti su socialiai pažeidžiamais žmonėmis. Visiškai normalu tikėtis, kad tokie asmenys neturi bijoti lankytis Užimtumo tarnyboje, tuo labiau neturi sulaukti įžeidinėjimų ar patyčių. Bet, kaip mums teigė ne vienas Užimtumo tarnybos Utenos skyriaus klientas, sulaukia. Tokių žmonių yra dešimtys, tik ne visi nori viešinti savo vardą ir pavardę, kaip tai padarė drąsus uteniškis Tomas Kviklys. Balandžio 25 d. redakciją pasiekė Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinys su priedais (22 lapai). UAB „Utenos diena“ iš viso gavo daugiau nei 220 atspausdintų puslapių, dar tiek pat buvo atsiųsta žurnalistei Deimantei Zarankienei. Taip, supratote teisingai, beveik 500 puslapių! Ieškinyje teigiama, kad laikraščio „Utenos diena“ straipsnyje „Užimtumo tarnybą temdo debesys: specialistė kaltinama psichologiniu smurtu“, paskelbtame 2023 03 04, buvo paskleista tikrovės neatitinkant informacija, reikalaujama ją paneigti. Mūsų nuomone, tai SLAPP ieškinys. Paaiškiname, kas yra SLAPP. Tai piktnaudžiavimas strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo (anglų k. sutrumpintai – SLAPP). Šie ieškiniai yra tam tikra persekiojimo forma, kuri vis dažniau naudojama prieš žurnalistus ir kitus viešąjį interesą saugančius subjektus. Tai nepagrįsti arba pernelyg išpūsti ieškiniai, kuriuos reiškia valstybės institucijos, verslo įmonės ir galingi pavieniai asmenys prieš silpnesnius subjektus, kurie tokius pareiškėjus kritikuoja arba teikia jiems nepalankią informaciją su viešuoju interesu susijusiais klausimais. Jie siekia cenzūruoti, įbauginti ir nutildyti kritikus, juos apkraunant teisinės gynybos išlaidomis. Mes tikrai ginsimės teisme ir esame įsitikinę, kad laimėsime, nes esame teisūs keldami į viešumą tokias sistemines valstybės išlaikomų įstaigų problemas. Viešojoje erdvėje nuolat kalbama, kad teismams tenka didžiulis krūvis. Štai dar vienas pavyzdys, kai teismui teikiamas tokios didelės apimties ieškinys, o kur dar būsimas mūsų atsakymas, tuomet teismo procesas ir t. t. Be to, valstybės pinigais apmokamas žyminis mokestis, o mums laimėjus – tais pačiais valstybės pinigais dar reikės apmokėti ir advokato išlaidas. Ir visa tai dėl to, kad socialiai pažeidžiami asmenys išdrįso išsakyti savo nuomonę apie Užimtumo tarnybos darbuotojus bei jų darbo metodus. Beje, už tą nuomonę dar sulaukė policijos dėmesio, taigi trukdomas ir policijos pareigūnų laikas. Mūsų nuomone, tai nėra normalu ir tokiu būdu siekiama užčiaupti visus, keliančius į viešumą sistemines problemas. Turime keletą pasiūlymų: Užimtumo tarnybai prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atsiimti nepagrįstą ieškinį ir sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigų bei vietoje bylinėjimosi teisme verčiau įsigilinti į paviešintas problemas; LR socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei ir jos patarėjui viešiesiems ryšiams Tomui Kavaliauskui atsakyti į mūsų klausimus, o ne dengtis laukimu, kol baigsis teismo procesas. Nes nesvarbu, kaip jis baigsis – problemos egzistuoja; visiems nukentėjusiems – nebijoti kreiptis į mus, mes išklausysime ir tikrai paviešinsime (anonimiškumą garantuojame). Prie šios temos dar tikrai grįšime ir žiūrėsime, ar situacija, kaip nors keičiasi. Mieli uteniškiai, NEBIJOKITE kreiptis ir ieškoti teisybės, jei jos nepavyksta surasti kitur. Ateikite pas mus ir mes pamėginsime Jums padėti. Visuomet išklausome ir patariame (daugeliu atvejų tai net nevirsta straipsniais). Štai ir šią savaitę į redakciją kreipėsi pora, turinti pretenzijų vienam Utenoje veikiančiam prekybos centrui. Išklausėme, nukreipėme, jeigu nebus sprendimo – viešinsime. Gyvename ir dirbame laisvoje bei nepriklausomoje Lietuvoje, o už tą nepriklausomybę kartais turime pakovoti.