Kiekvieno menininko kelias – skirtingas. Vieni savo gebėjimus tobulina profesionaliuose mokymuose, aukštosiose mokyklose, tačiau dažnai pasitaiko ir tokių kultūros sričių, kurių tradicijos perduodamos tik iš kartos į kartą. Pastarosioms priklauso ir Utenoje gyvenanti tautodailininkė, tradicinių amatų meistrė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė. „Esu viena seniausių karpinių amato puoselėtojų Lietuvoje. Anksčiau niekas to menu nė nelaikė – karpyti popieriaus karpinius ir jais puošti namus buvo kiekvienos mūsų promočiutės kasdienybė“, – pokalbį pradeda pašnekovė.

Pomėgis nuo vaikystės

Uteniškė savo pažintį su karpinių menu prisimena labai aiškiai – tai įvyko vaikystėje. Būdama septynerių ar aštuonerių metų viešėjo pas giminaitę kaime ir ten gavo užduotį iškarpyti iš popieriaus papuošimus lentynoms. Paaugusi jau karpė savarankiškai, o karpiniai buvo mėgstamiausia jos meninė veikla.

„Studijuodama Vilniuje, tuomečiame Pedagoginiame institute, lietuvių kalbą ir literatūrą, pradėjau lankyti dailės studiją, kurioje savo pašaukimą galėjau realizuoti dar kartą. Užsikrėčiau tuo visiškai – karpydavau net paskaitų metu. Jau vėliau, Utenoje augindama vaikus, vis daugiau laiko skyriau karpinių kūrybai. Negalvojau, jog ji taps mano profesija, pagrindine veikla. Tam prireikė laiko – tai ilgų darbo metų vaisius“, – savo kūrybinio kelio pradžią prisimena O. Tumėnaitė-Bražėnienė.

Vertinama užsienyje

Šiuo metu moteris kuria ne tik karpinius, bet ir medžio, lino raižinius, skutinėja margučius. Per savo karjerą menininkė surengė daugiau nei 100 autorinių parodų, jos darbus vertina kolekcionieriai, yra įsigiję ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių muziejai.

O. Tumėnaitė-Bražėnienė parodas ir amatų mokymus organizavo JAV, Rusijoje, Kinijoje ir daugelyje Europos šalių. Bene labiausiai kūrėjai įsiminė mokymai, vykę Čikagoje Balzeko lietuvių kultūros muziejuje – žmonės į šį renginį rinkosi iš visų Valstijų, kai kurių jos kūrybos gerbėjų kelionė truko net 8 valandas.

Įneša harmonijos

Tautodailininkė sako, kad jai kūryba padeda atsipalaiduoti, subalansuoti jausmus ir emocijas, suteikia vidinę pilnatvę: „Net ir po sunkios, įtemptos dienos atsisėdus prie stalo, paėmus į rankas žirkles ir pradėjus karpyti – iškart palengvėja“.

O. Tumėnaitė-Bražėnienė tikina, jog karpinių skleidžiamą harmoniją gali pajusti ne tik juos kuriantys, bet ir jais savo namus dekoruojantys žmonės. Anot jos, karpiniuose dominuoja simetrija, o kur ji – ten ir darna.

„Tikėtina, kad kambaryje pakabinus tradicinį simetrišką karpinį, vaikas ten geriau miegos, bus ramesnis, karpinys teigiamai veiks jo psichologinę būseną. Karpiniai kuria harmoniją“, – sako pašnekovė.

Atsigręžia į šaknis

Menininkė pastebi, jog tautodailė šiuo metu sulaukia itin didelio visuomenės susidomėjimo. „Pasibaigus sovietmečiui buvome ištroškę importinių prekių – blizgučių, spalvų, margumynų – tautodaile nesižavėjo tiek daug žmonių, kiek dabar. Šiandien, kai esame viskuo persisotinę, žmonės nori autentikos, rankų darbo, šilumos, savo protėvių palikimo. Mugėse pastebiu labai daug jaunų žmonių, kurie net ir šiuolaikiniams interjerams ieško liaudies meno, didžiuojasi tautodailės kūriniais puošdami namus“, – savo pastebėjimais dalijasi menininkė.

Nebijoti pabandyti

Pašnekovė įsitikinusi, kad liaudies meną reikia puoselėti ir saugoti, o tai turėtų daryti tiek tėvai, tiek mokykla. Moteris didžiuojasi užaugintais keturiais vaikais, iš kurių viena dukra taip pat pasirinko tautodailininkės kelią.

Jau daug metų įvairius mokymus vedanti O. Tumėnaitė-Bražėnienė tikina, kad kūryba užsiimti niekada nevėlu. „Kai užaugę vaikai palieka namus, atsiranda daugiau laisvo laiko – puikus metas atsiduoti kūrybai. Tereikia pamėginti. Pavyzdžiui, surasti savo rajone liaudies meno būrelį ir pradėti jį lankyti. Tokių būrelių dabar tikrai daug. Pasikartosiu: jei mūsų močiutės ar promočiutės galėjo – kodėl negalime mes?“, – retoriškai klausia tautodailininkė.

PASITIKRINKITE ŽINIAS

1. Kurioje šalyje atsirado karpinių iš popieriaus menas?
   Japonijoje
   Kinijoje
   Australijoje
2. Kada Lietuvoje susiformavo popieriaus karpinių menas?
   XVII a.
   XVI a.
   XV a.
3. Kada Lietuvoje buvo surengta pirmoji Respublikinė popieriaus karpinių paroda?
   1979 m.
   1982 m.
   1981 m.
4. Kuriame mieste 1907 metais buvo įsteigta Lietuvių dailės draugija?
   Kaune
   Vilniuje (teisingas)
   Alytuje
5. Koks yra Respublikinės liaudies meno parodos-konkurso pavadinimas?
   „Aukso juosta“
   „Aukso lašas“
   „Aukso vainikas“

Atsakėte teisingai į daugiau nei 3 klausimus? Sveikiname, esate tikras kultūros žinovas (žinovė)! Jei teisingai atsakėte į mažiau nei 3 klausimus – nenusiminkite, visuomet savo žinias galite papildyti lankydamiesi muziejuose, dvaruose, įvairiuose kultūros objektuose, renginiuose.

Teisingi atsakymai

Autorius: Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, įgyvendinanti projektą „Aktuali kultūra“.

Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo finansuojamo veiksmų programos 12 prioriteto „Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir jai vertinti“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Daugiau informacijos: www.esf.lt ir www.lrkm.lt