Lietuvos miestai ir miesteliai vis gražėja, atnaujintų (modernizuotų) daugiabučių vis daugėja, o tokių namų gyventojai pasakoja apie mažas sumas, kurias išleidžia už šildymą. Tačiau visai kitokia dar nerenovuotų namų gyventojų situacija. Daugeliu atvejų pasireiškia sveikas pavydas bei noras sekti kaimynų pėdomis. Norint tai daryti visų pirma reikia išsiaiškinti, kuriuo keliu teks eiti. Neseniai atsirado tam tikrų pasikeitimų ir naujovių, susijusių su investicijų planų (IP) rengimu. Apie pasikeitimus ir naujoves kalbėjome su Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Būsto skyriaus vedėju Ramūnu Šveikausku.
Kokios papildomos paramos gali tikėtis žmonės, besirengiantys renovacijai, ir kodėl dabar atsirado priežastis kalbėti apie pasikeitimus, susijusius su daugiabučių modernizacija?
Nuo šių metų lapkričio 1 dienos įsigaliojo nauja įsakymo redakcija dėl valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti). Jame yra numatytas naujas valstybės paramos būdas. Prie bendros 30 proc. paramos energijos suvartojimą mažinančioms priemonėms yra papildomai teikiama parama kompensuojant 10 proc. išlaidų, tenkančių atskiroms įstatyme nurodytoms priemonėms. Tai seno neautomatizuoto šilumos punkto įrengimas arba atskiro naujo šilumos punkto įrengimas daugiabučiame name, subalansuojant šildymo sistemą ir atitinkamai įrengiant balansinius ventilius. Papildoma parama teikiama ir šildymo bei karšto vandens sistemoms pertvarkyti, butuose įrengiant termoreguliatorius ir apskaitos prietaisus.
IP rengėjams aktualu žinoti, kuriam laikotarpiui skaičiuojamos administracinės išlaidos. Nuo kada jas pradėti skaičiuoti? Gal yra kokių naujovių?
Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose numatytas projektų įgyvendinimo terminas – 24 mėnesiai. Taigi būtent šiam laikotarpiui projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos turėtų būti skaičiuojamos ir apskritai per šį laikotarpį visas projektas turėtų būti įgyvendintas.
Anksčiau 24 mėnesių laikotarpis buvo pradedamas skaičiuoti nuo susirinkimo dienos, kurio metu butų ir kitų patalpų savininkai patvirtindavo IP. Nuo šių metų lapkričio 1 d. įsigaliojusi naujovė yra ta, kad projekto įgyvendinimo pradžia yra laikoma valstybės paramos sutarties sudarymas tarp projekto administratoriaus ir Programą administruojančios VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA). Taip pat pakeista investicijų projektų derinimo procedūra. Planai BETAI derinti teikiami su gyventojų pritarimu ir tikimės, kad tai sutrumpins projekto įgyvendinimo terminą vėlesniuose etapuose.
Kokios naujovės yra susijusios su lengvatiniu kreditu ir palūkanomis? Kas turi būti nurodoma ruošiant IP?
IP rengėjai turi atkreipti dėmesį, kad yra pakeistos didžiausios mėnesinės įmokos, susijusios su investicijų padengimu įgyvendinus projektą. Apskaičiuojant šios įmokos didžiausią dydį lengvatinio kredito palūkanos nevertinamos. Iš esmės yra vertinamas šilumos energijos sutaupymas per skaičiuojamąjį laikotarpį, šilumos energijos kaina ir papildomai vertinamas šilumos energijos kainos pokyčio koeficientas. Jei diegiamos energinį efektyvumą didinančios priemonės, tuomet dar yra papildomas koeficientas, įvertinantis jų kainos įtaką projekto apimtyje.
Nuo šių metų lapkričio 1 dienos įsigaliojus Seimo pakoreguotiems teisės aktams, reglamentuojantiems daugiabučių namų renovaciją, pasikeitė ir IP forma. Atsirado kelios naujovės. Viena jų turėtų padėti tiksliau nustatyti šilumos nuostolius ir parinkti efektyvesnes priemones. Kaip dabar IP yra susietas su pastato energinio naudingumo sertifikavimu? Kodėl gyventojams svarstyti turi būti pateikiamas nebe vienas energinį efektyvumą didinančių priemonių paketas?
Plano rengimas yra labiau susietas su pastato energinio naudingumo sertifikavimu ir jo metodika. Pagal naujus reikalavimus tiksliau nustatomi šilumos energijos nuostoliai, parenkamos efektyvesnės priemonės. Ne tik skaičiuojami šilumos energijos sutaupymai, bet ir pagal šios metodikos rekomendacijas apskaičiuojamas į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas. Todėl plane turi būti pateikiami 2 priemonių paketai, iš kurių vienas turi užtikrinti minimalų reikalavimą valstybės paramai gauti, t. y. C pastato energinio efektyvumo klasės pasiekimą ir 40 proc. šilumos energijos sutaupymą. Kitame priemonių pakete turi būti pateikiamas pasiūlymas, kuriuo būtų galima pasiekti aukštesnę nei C pastato energinio naudingumo klasę, tai būtų, pavyzdžiui, B arba A, su visomis paskaičiuotomis investicijomis ir paskaičiuotais jų atsipirkimo terminais. Tokiu būdu būtų siekiama įgyvendinti aukštesnės kokybės projektus pateikiant gyventojams pasirinkimo galimybę.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi
Vytautas AUKŠTAITIS
Autoriaus nuotr.
Finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo