Ligoninė, palatos, balti medikų chalatai – tokioje kasdienybėje gyvenanti uteniškė Gabija Karvelytė tikisi, kad Kalėdas praleis namuose, o ne Kaune esančioje gydymo įstaigoje. Jau daugiau kaip pusantrų metų su piktybiniu smegenų naviku kovojanti mergaitė visomis išgalėmis nepasiduoda šiai ligai, kuria savo svajones ir prie savęs glaudžia minkštas pandas – ji dievina šiuos žaislus ir tikisi, kad jie padės pasveikti…
Pakirto skausmas
Linksma, guvi, sportiška ir nuolat besišypsanti tuomet Aukštakalnio progimnazijos šeštos klasės mokinė Gabija gyveno įprastą gyvenimą, rodos, niekuo neišsiskiriantį iš kitų bendramokslių. Tačiau praėjusių metų kovo 11-ą visam laikui prisimins ne tik ji, bet ir jos tėvai – tądien iš krepšinio varžybų namo grįžusi Gabija pasijuto labai blogai. Nepakeliamo galvos skausmo nemalšino jokie vaistai, tad sunerimę tėvai kartu su Gabija nuskubėjo pas medikus. Utenoje atlikti tyrimai nebuvo gąsdinantys. „Gal paauglystė, hormonai…” – pečiais gūžčiojo gydytojai, simptomus nurašę paauglystei.
Blogėjanti dukros būklė nedavė ramybės, tad šeima su dukra išskubėjo į sostinės gydymo įstaigą. „Po kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso atskriejo žinia, kad mūsų dukra sunkiai susirgo – jai rastas navikas galvos smegenyse. Kaune prasidėjo nesibaigiantys tyrimai, vieną dieną Gabija iš skausmo nualpo… Po susitikimo su neurochirurgu A. Matukevičiumi paaiškėjo, kad darinukas Gabijos smegenyse neoperuojamas. Jei operuotų – Gabija gali mirti operacijos metu. Tačiau operacija būtina tam, kad būtų įdėti drenai, mat galvoje kaupiasi skysčiai”, – dukters ligos pradžią prisiminė jos tėtis Valentinas, kuriam šiuo metu tenka vienam rūpintis šeimos materialine padėtimi, mat ligoniukės mama Aurelija nuo Gabijos lovos nesitraukia nė per menkiausią atstumą.
Negailestinga diagnozė
Po operacijos praėjus maždaug savaitei Karvelių šeimą pasiekė kita skaudi žinia – Gabijos smegenyse rastas darinys – piktybinis navikas. III laipsnio anaplastinė astrocitoma – iš medikų lūpų nuskambėjo negailestinga diagnozė.
Delsti nebuvo galima, reikėjo skubėti. Reikalinga radioterapija ir chemotarapija, tačiau chemoterapijai skirtų vaistų nekompensavo Teritorinės ligonių kasos. Gydytojai pasiūlė kreiptis į vaikų paramos fondą „Rugutė”. „Esame dėkingi „Rugutei” už vaistus, kuriuos nupirko mūsų dukrai. Šis fondas mūsų dukrelės vaistams paaukojo apie 120 tūkstančių litų. Ligoninėje praleidome du mėnesius. Radioterapijos metu išslinko Gabijos plaukučiai, chemoterapijos vaistai atėmė paskutines jėgas…” – prisiminė Valentinas. Tam, kad atgautų jėgas ir pasirengtų kitai alinančiai chemoterapijos procedūrai, šeima išvyko atostogų į Nidą. Tai buvo trumpas, tačiau bene pats nuostabiausias laikotarpis, nors trumpam baltas palatas pakeitęs į žydrą jūrą ir smėlį.
Paskutinė viltis
Po ilgo chemoterapijos kurso darinukas galvoje šiek tiek sumažėjo. Gydytojai Gabijai rekomendavo mokytis namuose, nes sveikata neleistų jai įtemptai mokytis ir dalyvauti mokyklos gyvenime. Be to, nusilpęs imunitetas taip pat gąsdino – įvairios ligos mergaitę galėjo užklupti bet kada. Viena savaitė ligoninėje ir trys namuose – toks gyvenimo ritmas tapo įprastas, tačiau kiekvieną dieną optimizmas darėsi vis didesnis. Noras padėti dukrelei tapo didžiausiu šeimos troškimu.
Po šiais metais lapkričio mėnesį atliktų tyrimų žinia apie didėjantį darinį dar kartą negailestingai smogė šeimai. Medikai rekomendavo pradėti sunkesnį gydymą. Spindulinės terapijos nebegalėjo taikyti, tad pasirinkimas vienas – chemoterapijos kursai, kurių metu taikomi net trys skirtingi cheminiai vaistai nuo vėžio. Pirmas kursas Gabijai praėjo labai sunkiai – ligonę pykino,
pradėjo tirpti kojos, suprastėjo atmintis, išslinko plaukai. „Mes pradėjome domėtis, kaip
dar galėtume naikinti šį darinuką. Lapkričio 8 dieną Gabijai buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Atsakymas vėl nepradžiugino – darinukas padidėjo…Gydytojai mums rekomendavo dar vieną gydymo būdą. Tai specifinė spindulinės terapijos rūšis – stereotaktinė radiochirurgija, kuri naikina vėžį sunkiai pasiekiamoje kūno vietoje: galvos ir nugaros smegenyse. Procedūros metu spinduliai, maksimaliai išsaugodami sveikus audinius, pasiekia bet kurioje kūno vietoje esantį naviką ir jį sunaikina. Procedūros metu „GammaKnife” robotas naviką švitina net iš 150–200 skirtingų kampų. Tačiau „GammaKnife” aparato Lietuvoje nėra, tokią procedūrą atlikti reikėtų Frankfurto onkologijos klinikoje arba Maskvos onkologijos institute. Ši procedūra, kurios kaina siekia 9 tūkstančius eurų, lietuviams yra mokama”, – apgailestavo Valentinas.
Noras gyventi – pats stipriausias
Gabija tikisi, kad šiųmetes Kalėdas sutiks namuose, kur dovanėlėmis ją pradžiugins artimiausi žmonės. „Kalėdinės nuotaikos ir pernai, ir šiemet – niūrios”, – atsidūsta Valentinas, kurio galvoje šiemet sukasi tik tai, kaip surinkti didžiulius pinigus, kuriuos būtų galima skirti tolesniam Gabijos gydymui. Laikas bėga, delsti negalima. Šeima jau kreipėsi į Maskvos specialistus, kurie žadėjo gydymą pradėti iškart po Naujųjų metų.
„Šiomis dienomis mes turime sužinoti datą, kada būsim priimti gydytis Maskvoje. Tai turėtų būti iškart po Naujųjų metų. Jei lauksime ilgiau – rizikuosime. Kol kas Rusijos gydytojai nesiryžta prognozuoti, tačiau, jų teigimu, praktikoje yra pasitaikę panašių vėžio atvejų ir sulaukta labai gerų rezultatų”, – viltingai kalbėjo Valentinas ir teigė, kad pirmoji pagalbos ranką ištiesė Aukštakalnio progimnazijos, kurioje ir mokosi Gabija, bendruomenė.
Šiandien, kuomet visa Lietuva gyvena Kalėdų laukimo rūpesčiais, Gabija gyvena savo mažyčiame pasaulyje ir nerimastingai žvilgčioja pro langą bei svajoja apie baltas Kalėdas, kurios būtinai turi išpildyti vienintelį mergaitės troškimą – gyventi.
Gabijai padėti galime kiekvienas iš mūsų. Mergaitės gydymo išlaidoms padengti yra atidaryta sąskaita Nr. LT49 7044 0600 0590 6807 labdaros ir paramos fonde „Rugutė”. Pervedant pinigėlius reikia įrašyti „parama Gabijai Karvelytei”. Savo finansinę paramą Gabijai ir jos šeimai Jūs taip pat galite perduoti Aukštakalnio progimnazijai – atnešti pinigus į mokyklos buhalteriją. Visos surinktos lėšos bus perduotos Gabijos Karvelytės tėvams.
Dariaus Sėlenio („Kauno diena“) nuotr.