Nekilnojamasis turtas nuo seno lietuvių sąmonėje yra kaip vienas didžiausių gyvenimo vertės matų. Mes turime net patarlę: „Pastatyti namą, pasodinti ąžuolą ir užauginti sūnų.“ Gal dėl to lietuvių namų ūkių turi­ma nekilnojamojo turto dalis, lyginant su nuomoja­mu, yra viena didžiausių Europoje. O kai turime turto, apie jį yra prikurta ir įvairiausių mitų. Juos aptarėme su daugiau nei trisdešimt metų darbo patirtį nekil­nojamojo turto srityje turinčios IĮ „Namudė“ vadovu Alvydu Boguševičiumi.

Pirmas mitas: nekilnojamojo turto agentas-pardavėjas yra spekuliantas

Spekuliantais galima laiky­ti tuos, kurie prekiauja akcijo­mis, vertybiniais popieriais, o ne nekilnojamuoju turtu. Bet kurios profesijos asmuo, ats­tovaujantis vienai šaliai ir sie­kiantis tai šaliai naudos, pa­vyzdžiui, advokatas, teisme atstovaujantis ginamajam, ne­vadinamas spekuliantu. Žino­ma, advokatas už savo darbą gauna atlygį. O nekilnojamojo turto vadybininkas atstovauja nekilnojamojo turto pardavėjo pusei ir yra suinteresuotas pa­dėti parduoti turtą už geriausią kainą. Savaime suprantama, jis už sėkmingą sandorį gauna at­lygį. Nekilnojamojo turto parda­vėjas, pasirinkęs vadybininką, kad padėtų parduoti turtą, gau­na profesionalias paslaugas, paremtas patirtimi bei žiniomis apie esamą rinkos situaciją, potencialią pardavimo kainą, marketingo subtilybes, gana platų jau esamų klientų ratą, pagalbą tvarkantis biurokrati­nius pardavimo reikalus ir t. t.

Antras mitas: butas viršutiniame aukšte (penktame iš penkių ar devintame iš devynių) yra blogai

Pirma, nuo senų laikų sklando mitas, kad dažniausiai daugiabu­čio namo stogas yra kiauras, ne­tvarkingas, tad gyvenant viršuti­niame aukšte lubos visada bus šlapios ir pan., taip pat, kad šil­tuoju metų laiku viršutiniuose bu­tuose būna labai karšta. Šiais lai­kais daugiabučiai yra tikrai gerai prižiūrimi, tad tiek stogas, tiek bendra daugiabučio būklė tokių problemų tikrai nebekelia, o pro­blemų atsiradus, jos yra opera­tyviai išsprendžiamos. Primenu, kad namo stogas, kaip ir rūsys ar laiptinė, yra visų namo gyvento­jų nuosavybė, jie bendrai privalo juo rūpintis.

Antra, viršutiniuose butuose visada yra šviesiau, langų ne­užstoja medžiai ar kiti pastatai, dažnai galima grožėtis vaizdinga panorama.

Trečia, viršutiniuose aukštuo­se ne tik šviesiau, bet ir nevargi­na pašaliniai garsai, sklindantys iš kiemo, gatvės ir pan. Viršuti­niame aukšte jie tiesiog išnyks­ta. Todėl oro tarša viršutiniame aukšte taip pat mažesnė, tad at­sidarius langus ir norint išsivė­dinti būstą galima mėgautis ge­resne oro kokybe.

Ketvirta, Lietuvos medikų aso­ciacijos paskaičiavimais, asme­nys, gyvenantys aukštesniame nei antras aukšte, gyvena vidu­tiniškai dvejais metais ilgiau, ka­dangi gerokai daugiau juda, o re­guliarus lipimas laiptais mažina širdies bei kraujagyslių ligų atsi­radimo galimybę.

Penkta, daugelis galbūt net nežino apie tokią galimybę, ta­čiau gyvenant viršutiniame dau­giabučio namo aukšte dažnai yra įmanoma įsirengti židinį ar kros­nelę, kas suteikia būstui ypatin­gą jaukumo jausmą.

Taigi viršutiniame namo aukšte ne tik ne blogiau, bet kai kuriais atvejais netgi geriau gyventi.

Trečias mitas: butas pirmame aukšte – blogai, nes yra šalta ir pelija lubos

Šalta bute būna tik dėl blogai instaliuotų radiatorių, ir visiškai nesvarbu, kuriame aukšte butas yra. Šis mitas taip pat atėjęs iš tarybinių laikų. Tas pat ir su pelėsiu: jeigu nėra tinkamos ventiliacijos, jis gali atsiras­ti bet kuriame namo aukš­te. Kai kurie žmonės taip pat vengia pir­mo aukšto dėl triukšmo, gar­sų iš stovėji­mo aikštelės, tačiau tinka­ma garso izo­liacija, koky­biški langai šią problemą la­bai paprastai išsprendžia.

Pastaruoju metu priešin­gai – pirmas aukštas yra valiutinis ir itin geidžiamas, jo pageidauja tiek vyresnio amžiaus žmo­nės, tiek jau­nos šeimos, ypač turinčios vaikų. Kadan­gi išėjimas iš namų turint sveikatos pro­blemų ar auginant mažuosius piliečius tampa gerokai trum­pesnis ir paprastesnis.

Ačiū už nekilnojamojo turto mitų paneigimą.

Kalbėjosi Lauris VAINAUSKAS

Įtempiamos lubos Vilniuje gera kaina Ferentina.lt