Senos statybos daugiabučių renovacijos tempai Lietuvoje palaipsniui turėtų išaugti trigubai, o iki 2050 m. bus siekiama atnaujinti iš viso apie 30 tūkst. tokių gyvenamųjų namų. Tai nurodoma šiuo metu ruošiamoje naujoje valstybinėje strategijoje, kurią įgyvendinus daugiabučių namų energinis efektyvumas vidutiniškai padidėtų net 60 proc.
Šiuo metu rengiama Ilgalaikė pastatų renovacijos strategija buvo pristatyta spalio 1 d. vykusioje konferencijoje „Būsto sektoriaus perspektyvos. Pastatų energinio efektyvumo didinimas“. Ši strategija numato Lietuvos būsto sektoriaus bei negyvenamosios paskirties pastatų energinio efektyvumo didinimo kryptis. Ji buvo organizuota Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) kartu su Aplinkos ministerija, Lietuvos būsto rūmais ir Lietuvos butų ūkio asociacija.
„Nulinės energijos“ namai – svarbiausias siekis
„Planuojama, kad daugiabučių renovacijos tempai iki 2050 m. turėtų išaugti trigubai. Šiuo metu keliamas tikslas per metus renovuoti beveik 500 daugiabučių, palaipsniui šis skaičius turėtų didėti – po 5 m. planuojama renovuoti 100 namų daugiau, o 2031–2040 m. laikotarpiu – po 1 000 kasmet. O 2041–2050 m. daugiabučių renovacijos tempas pasiektų 1 400“, – teigė BETA direktorius Valius Serbenta.
Ilgalaikis Europos Sąjungos (ES) tikslas – ne vėliau kaip iki 2050 m. didžioji dalis pastatų turi tapti neutralūs dvideginio išmetimui, taip pat jie turi būti ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos (nevartojančius energijos) pastatus. Veiksmų gairės Ilgalaikėje renovacijos strategijoje bus paruoštos ir pateiktos atsižvelgiant būtent į tai.
„Daugiabučiai, lyginant su individualiais ir kitos paskirties pastatais, sudaro tik 7 proc. visų Ilgalaikėje renovacijos strategijoje numatytų atnaujinti pastatų. Tačiau daugiabučių atnaujinimo metu planuojama sutaupyti energijos dalis yra reikšminga bendram rezultatui ir pagal skaičiavimus turėtų sudaryti daugiau nei ketvirtadalį visų planuojamų pasiekti sutaupymų“, – sakė V. Serbenta.
Numatytu laikotarpiu planuojama atnaujinti apie 30 tūkst. daugiabučių. Po renovacijos jų energinis efektyvumas vidutiniškai padidės daugiau nei 60 proc., o CO2 emisijos sumažės daugiau nei 80 proc.
Pagrindinis prioritetas – kvartalinė renovacija
Kvartalinei renovacijai strategijos įgyvendinimo metu planuojama skirti ypatingą dėmesį. Strategijos rengėjai siūlo sudaryti paramos priemonių komplektą, kuris palengvintų kompleksinių priemonių įgyvendinimą.
„Daugiabučių pastatų renovacijos tempų prognozė strategijoje paremta tuo, kad atnaujinimas ir toliau bus vykdomas vadovaujantis kvartalinės renovacijos principais. Tai rodo dabartinių renovacijos tendencijų tęstinumą. Šiandien jau 39-ios šalies savivaldybės yra pasirengusios Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Iš viso į parengtas programas yra įtraukta beveik 120 kvartalų, kuriuose planuojama atnaujinti 3 420 daugiabučių, 315 viešųjų pastatų bei daugiau kaip 500 kitų pastatų. Vidutinis programos įgyvendinimo laikotarpis siekia 7 metus“, – tikino V. Serbenta.
Nuo 2013 metų, vykdant daugiabučių atnaujinimo programą, Lietuvoje renovuotas jau 2 541 daugiabutis, o šiuo metu yra atnaujinami dar 1 733 namai. Investicijos į šių namų atnaujinimą sudaro apie 800 mln. eurų.