JUOZAS IMBRASAS: GINSIU LIETUVOS PILIETĮ, NES LIETUVA YRA ČIA!

Juozas Imbrasas – politinės partijos Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai pirmininko pavaduotojas. Nuo 2020 m. sausio mėnesio ši politinė jėga pakeitė pavadinimą ir iš Kartų solidarumo partijos tapo Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai. Šios sąjungos lyderis – buvęs kandidatas į Prezidentus vienas iš Sąjūdžio kūrėjų dr. Arvydas Juozaitis.

Trumpai pristatykite savo biografiją.

Gimiau Ukmergės rajone, tačiau turiu šaknų ir Utenos krašte – mano seneliai iš Vyžuonų. Baigiau Ukmergės 1-ą vidurinę mokyklą. Paskui, baigęs Kauno politechnikos institutą, tapau inžinieriumi-statybininku. Gavęs diplomą dirbau įvairiose statybos organizacijose, kiek vėliau tapau ne vienos įmonės vadovu.

Į politinį šalies gyvenimą įsitraukiau 1997 m., pradėjęs dirbti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, ir ėjau Vilniaus mero pirmojo pavaduotojo pareigas. 1999 m. rudenį buvau išrinktas Lietuvos sostinės meru. Antrą kartą Vilniaus miesto savivaldybei vadovavau 2007 m. Vėliau buvau išrinktas į Seimą, o 2009 m. į Europos Parlamentą. Pastaraisiais metais (2016–2020 m.) esu Seimo narys ir vadovauju Aplinkos apsaugos komitetui.

Esu vedęs žmoną Birutę, su kuria sulaukėme dukros Ramunės ir sūnaus Gedimino. Lietuva man – gražiausias kraštas, todėl iki šiol ir domiuosi gamta, žvejyba, sportu.

Kodėl vis dar norite būti aktyviu politiku, o ne užtarnautai ilsėtis?

Sukaupta profesinė ir politinė patirtis mane įpareigoja ją panaudoti Lietuvos piliečių naudai. Manau, ne tik vilniečiai prisimena 2007–2009 m. pradėtą mano kovą su „Rubikon grupe“, ginant miesto gyventojų interesus. Kova, kuri tęsėsi daugiau kaip šešerius metus, buvo laimėta Vyriausiajame administraciniame teisme. Teismas priteisė šiai grupei vilniečiams dėl apgaulės būdu nustatytų padidintų šilumos kainų grąžinti 30 mln. eurų. Ši kova dar ir šiandien nebaigta…

Mūsų valstybės reikalai yra mano gyvenimo dalis. Artėja rinkimai. Kitų partijų kandidatai žada didelius atlyginimus ir pensijas. Tačiau nepasako vieno svarbaus dalyko – iš kur pinigai. Norint pasemti iš aruodo – jį reikia pripildyti. Skolintis?.. Skolinimasis užkraus skolų naštą mūsų vaikams ir anūkams? Ne tas kelias. Pinigai uždirbami – juos gali uždirbti mūsų darbštūs žmonės.

Todėl privalome plačiai atverti vartus smulkiajam ir vidutiniam verslui, kuris jau šiandien turi sukūręs 4/5 darbo vietų ir pildo daugiau kaip pusę mūsų valstybės biudžeto.

Mokestinės lengvatos, atleidimas nuo mokesčių pradedantiesiems, o įvairūs kontrolieriai turi būti konsultantais verslui, o ne įkyriais tikrintojais.

O ką manote apie kaimą?

Kaimas visais laikais buvo Lietuvos atrama. Todėl šiandienis kaimo nykimas tebevyksta, o tas nelemtas, pagal Joną Avyžių, sodybų tuštėjimo metas turi būti sustabdytas. Turime atgaivinti kaimą – ūkininkams mokėkime padorią kainą už jų sunkaus darbo vaisius – pieną, mėsą, daržoves, grūdus ir kita. Skatinkime kooperatyvų kūrimąsi kaime, trumpąsias maisto tiekimo grandines laukas-stalas. Tiekime šviežius produktus mūsų vaikams darželiuose ir mokyklose, ligoninių pacientams, pensionatams ir t. t.

Kodėl turime atsigabenti maisto produktus iš Ispanijos ar Italijos? Auginkime ne tik grūdines kultūras, alinančias dirvožemį, bet ir galvijus, daržoves, vaisius. Uždarius sienas, siaura specializacija gali virsti realia grėsme. Turime užtikrinti savo gyventojų poreikių tenkinimą apsirūpindami mūsų krašte užaugintais maisto produktais. Taikykime sėjomainą, kuri pasiteisino ir tausojo turimus dirbamos žemės išteklius ne vieną šimtmetį. Skatinkime visus ūkininkus tausoti mūsų didžiausią turtą – žemę – ir tvariai bei darniai ūkininkauti.

Receptas?..

Receptas yra išdėstytas pagrindiniame Europos Sąjungos dokumente „Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo“. Štai kas rašoma 39-ame ir 40-ame bei kituose straipsniuose. Valstybė privalo užtikrinti žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, didinant žemės ūkyje dirbančių asmenų pajamas. Užtikrinti vartotojams priimtinas tiekiamos produkcijos kainas. Kad tai pasiektume – galioja visos priemonės, pirmiausia, kainų reguliavimas, pagalba produktams gaminti ir parduoti.

Todėl plėskime mažų parduotuvėlių, mėsos, pieno ir kitų produktų perdirbimo cechų veiklą regionuose. Sudarius tokias sąlygas, tie darbštūs mūsų verslininkai ir ūkininkai, kaip bitelės, atsidėkos dešimteriopai. Bus pinigų mokėti ir didinti pensijoms, mokėti geriems atlyginimams mokytojams, gydytojams bei valstybės tarnautojams. Anksčiau brokolis kainavo vieną litą, o dabar nuo vieno iki dviejų eurų. Tas pats ir su duonos kaina. Stabdykime kainų šėlsmą.

Ką norite tuo pasakyti?..

Vien tik taikomų antkainių stebėsena ir viešinimas neabejotinai paprotintų tuos didžiuosius prekybininkus, kad jie nepjautų šakos, ant kurios patys sėdi. O tai padaryti privalėtų vartotojų teises ginančios ir prieš konkurencijos ribojimą kovojančios tarnybos. Svarbiausia naudoti saikingus antkainius, ir nereikės jokių akcijų.

Kiekvienam pagyvenusiam žmogui ir Jūsų rinkėjui svarbu gauti solidžią pensiją. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?..

Valstybėje yra per vieną milijoną pensininkų. Dirbančių – panašiai. Tai kaip įmanoma tokioje valstybėje turėti normalų biudžetą, kai didelė dalis lietuvių yra emigracijoje. Gal sudarykime sąlygas jiems grįžti, ir, ką aš jau sakiau apie smulkųjį verslą bei ūkininkus, Lietuva taps klestinčia šalimi. Tik dirbantis ir oriai gyvenantis žmogus gali jaustis pilnavertis mūsų šalies gyventojas. Todėl nevaržykime žmonių iniciatyvos pertekliniais biurokratiniais reikalavimais. O tai galima pasiekti tik dirbant Seime.

Ką Jūs žadate nuveikti Seime?

Aš atstovauju partijai Kartų solidarumo sąjungai-Santalkai Lietuvai, todėl mes dėsime visas pastangas, kad, pirma, siekiant kompensuoti gaunamų pajamų nuvertėjimą dėl infliacijos, senjorams pensijos būtų indeksuojamos nuo jų paskyrimo dienos. Vidutinė pensijos išmoka būtų 480 eurų. Pensijos išmokos dydis priklausytų nuo jos gavimo laikotarpio; Antra, 2018 m. pradėtas pensijų indeksavimas būtų diferencijuotas – mažoms pensijoms didesniu procentu, didelėms – mažesniu. Tai būtų pirmas žingsnis mažinant socialinę atskirtį. Trečia, pensijos dydis būtų ne mažesnis nei 60 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio – tai sudarytų apie 500 eurų. Tą labiausiai pajustų mažiausias pensijas gaunantys piliečiai. Ateityje pensijos turėtų nuolat didėti.

Todėl visus rinkėjus, kurie pritaria mūsų siekams tokiu keliu pasiekti Lietuvos klestėjimą, kviečiu balsuoti už Kartų solidarumo sąjungą-Santalką Lietuvai (sąrašo Nr. 10), vadovaujamą vieno iš Sąjūdžio kūrėjų dr. Arvydo Juozaičio. Taigi – taikykite į dešimtuką!

Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Vytautas AUKŠTAITIS

KSS-SL RINKIMINĖ AGITACIJA bus apmokėta iš Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai rinkimų kampanijos sąskaitos. Užsakymo Nr. UDU/SM-03

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Sponsored Video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas