Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę.

Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. 

Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ („Renew Europe“) priklausantis politikas pabrėžė, kad šiandienos rietenos tarp Vyriausybės, Prezidentūros ir opozicijos negali tapti kliūtimi susitarti dėl bendro plano, skirto gesinti šildymo ir elektros kainas. 

– Ar Jus taip pat nustebino, kiek Lietuvoje, Europoje ir didelėje dalyje pasaulio pastaruoju metu brango dujos ir elektra?, – paklausėme europarlamentaro P. Auštrevičiaus. 

– Manyta, kad po pirmosios pandemijos bangos atsigaunant Europos ir pasaulio ekonomikoms ištekliai brangs, bet, žinoma, tokios audros mažai kas laukė. Didmeninė dujų kaina Belgijoje, Danijoje nuo 2019 metų pakilo beveik 6 kartus, Austrijoje ir Lenkijoje – 5 kartus, Lietuvoje ir Suomijoje –  bemaž 3 kartus. 

Deja, artėjančiai žiemai dujų atsargų, kurios reikalingos ir elektros gamybai, Europa neturi pakankamai. Nešvarūs Putino žaidimai dėl dujų tiekimo mūsų žemynui jau seniai nėra naujiena, tai nepadeda spręsti krizę.   

Elektros kainų augimas palietė kiekvieną europietį. Todėl Europos Komisija dar praėjusią savaitę pristatė šios energetinės krizės valdymo gaires. Tarp priemonių yra ir bendras dujų pirkimas visoje ES, bendri dujų rezervai, papildomos kompensacijos gyventojams, sąskaitų išdėliojimas per ilgesnį laikotarpį, atskirų mokesčių mažinimas. Greta to pažymėta, kad visos ES narės privalo užtikrinti nenutrūkstamą energijos paslaugų tiekimą šiomis ypatingomis aplinkybėmis. 

– Kaip vertinate Lietuvos Vyriausybės planus siekiant sušvelninti šilumos, dujų ir elektros kainų šuolį?

– Mano akimis – akivaizdu, kad elektros ir dujų kainų laikinas fiksavimas, energijos brangimo išdėliojimas per 5 metus yra tik pirmas žingsnis. Priemonių arsenalas privalės tapti gausesnis, nes mažiausia, ko Lietuvoje dabar reikia greta pandemijos – tai žmonių atsidūrimo ant energetinio skurdo ribos, o tai, manau, gali paliesti kur kas daugiau nei 100 tūkst. gyventojų, kurie, kaip dabar skaičiuojama, gaus kompensacijas už šildymą. 

– Ką Jūs asmeniškai papildomai siūlytumėte greta to, ką jau pasiūlė šalies Vyriausybė?

– Vyriausybė, žinoma, negali pakeisti tarptautinių dujų kainų, bet, pirmiausia, turėtų paskatinti atskiras savivaldybes pagaliau susitvarkyti savo šilumos gamybos ūkį. Turiu galvoje platesnį bei efektyvesnį biokuro deginimą. 

Šiandienos sąlygomis, ypač didesniuose miestuose, be dujų, skirtų elektrai ir šilumai gaminti, dar neišsiverčiame. Bet mažesniuosiuose, naudojančiuose biokurą, tikrai matome gerų pavyzdžių.

Reikia susiimti ir geriau išnaudoti čia, Lietuvoje, esančius išteklius. Importas ne visada gelbės. Turiu galvoje ne tik miško kirtimo atliekas mūsų šalyje, kurios iki šiol nepasiekia jėgainių. Lietuvos biokuro rinka privalo tapti konkurencinga. Biokuro gamyba Lietuvoje juk kuria ir reikalingas darbo vietas. Daug savivaldybių, pradedant Vilniaus, iki šiol neatliko būtinų namų darbų, nedovanotinai uždelsė. Dėl to dabar deginamos ir šiukšlės, tarp jų ir tokios, kurių dėl taršos aplinkai būtų geriau išvis nedeginti… 

Tiems gyventojams, kurie namus šildosi savarankiškai, reikia kuo skubiau sudaryti pačias geriausias sąlygas pasikeisti savo taršius, atgyvenusius ir neefektyvius šildymo katilus, įsirengti geoterminį ar kitokį šildymą. Dabartiniai Energetikos ministerijos planai, kad naujoms saulės energijos elektrinėms, baterijoms, katilų keitimui ir šilumos siurblių įrengimui bus skirta iki 300 mln. eurų, yra sveikintini, bet nepakankami. Mano įsivaizdavimu, parama turėtų būti kelis kartus didesnė, kad katilus pasikeisti ir elektrines įsirengti galėtų ne tik išrinktieji, ne pavieniai gyventojai, o šimtai tūkstančių žmonių. Tarp jų – pirmiausia gaunantys mažas pajamas, kuriems sąskaitos išlaikant namus labiausiai kerta per kišenę. 

Beje, kai kurios šalies savivaldybės jau paskelbė apie planus uždrausti kieto kuro deginimą nuo ateinančio šildymo sezono pradžios. Bet ar kas nors įvertino dabartinį gyventojų pasirengimą realiai išgyventi visiškai atsisakius malkų ar kitokio kieto kuro? Ar bent suskaičiuoti tie namų ūkiai, kuriuos paveiktų šis draudimas? Reikia atvirai pasakyti, kad tai nepadaryta ir gyventojai šiuo atveju negali likti atpirkimo ožiai.  

Greta visų Lietuvos valdžios svarstomų priemonių, kaip mažinti energijos kainas, siūlyčiau neatmesti galimybės mažinti PVM dujoms ir elektrai, prieš tai užsitikrinus tinkamą kainų kontrolę. Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui privalo būti greitas ir ryžtingas. 

– Ar Europos Sąjungos pasirinktas žaliasis kursas, skirtas mažinti taršą ir žalinti mūsų žemyną, šiomis energetikos krizės sąlygomis vis dar yra aktualus? Ar jis gali būti finansiškai naudingas europiečiams?

– Europa savo kurso nekeičia ir tuo geriau visiems europiečiams, o taip pat – mus supančiai gamtai. ES valstybės, jau šiandien naudojančios daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių, yra kur kas saugesnės, ir energijos kainas savo žmonėms jau šiandien dažnai gali pasiūlyti mažesnes. Žalesnė energetika ne tik klimatą ir žmonių sveikatą saugo, bet ir pinigines tausoja. 

Ilgesniuoju laikotarpiu Europa tik išlos, kai taps menkiau priklausoma ar visiškai nepriklausoma nuo importuojamų dujų ar naftos. Žinoma, šiandien, siekiant išbristi iš krizės, naudingi ir reikalingi visi įmanomi sutelkti resursai. Greta viruso sukeltos gilios krizės mums tikrai nereikia energetinio skurdo pandemijos.