Visame pasaulyje augant medienos kainoms prognozuojama, jog kartu išaugs ir šiluminės energijos išlaidos. Vis dėlto, labiausiai tai palies energetiškai neefektyvių daugiabučių, kuriuose brangstanti šiluma dažniausiai išgaruoja per nesandarius langus, neapšiltą stogą ir sienas, gyventojus. Panašu, jog renovacija taps vieninteliu būdu sutaupyti.
Net 75 proc. naudojamo kuro šildymui sudaro biokuras, 17 proc. – dujos ir dar 4 proc. – komunalinės atliekos. Nuo praėjusio šildymo sezono biokuro kainoms išaugus 30-40 proc., gamtinėms dujoms pabrangus du kartus, galime tikėtis padidėjusių kainų už šildymą.

Nuoseklus kainų augimas – neišvengiamas

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LTŠA) prezidentas Valdas Lukoševičius pasakoja, jog prieš kelerius metus Centrinės ir Pietų Europos miškus stipriai užpuolė žievėgraužiai vabzdžiai, dėl kurių išdžiūvo dideli plotai miškų, ypač Baltarusijoje ir Ukrainoje. Baltarusijoje susidarius dideliems kiekiams atliekų ir biokuro, teko jį skubiai eksportuoti – jis sudarė beveik 30 proc. mūsų rinkos ir buvo pigesnis dėl poreikio jį greitai realizuoti. Susiklosčiusi situacija visoje biokuro rinkoje greitai numušė kainas, tad pastaruosius du metus buvo galima džiaugtis atpigusia šiluma.
„Susiklosčiusi išskirtinė situacija, deja, baigėsi – Baltarusijoje atlikti sanitariniai kirtimai, o žievėgraužių vabzdžių plitimas – sukontroliuotas. Taip pat ir pačioje Baltarusijoje auga poreikis smulkintai medienai – ten statomos biokuro elektrinės, katilinės ir celiuliozės bei plokščių fabrikai, kurie naudoja medienos atliekas“, – pažymi V. Lukoševičius.
Anot jo, pastaruosius du metus Lietuvos gyventojai galėjo džiaugtis išskirtinai žemomis biokuro bei dujų kainomis. Ir nors šio rodiklio kilimas nėra drastiškas, grįžtame į 2019 m. šildymo sezoną.
„Žmonės neturėtų išsigąsti, kad šilumo kainų augimas bus itin didelis, tačiau šiokio pigaus biokuro, kokį turėjome, nebesitikėkime. Medienos atliekų paklausa auga visur, todėl tikėtina, kad kainos sistemiškai didės“, – teigia V. Lukoševičius.

Kokio kainų augimo galima tikėtis?

Kiekviename Lietuvos mieste situacija šiek tiek skiriasi, kadangi ją lemia daug faktorių, kurie koreguoja šildymo kainas. Šis rodiklis dažnai priklauso nuo biokuro rinkos, išskyrus Vilnių, kurie vis dar degina daug dujų. Visgi, LTŠA prezidento teigimu, prognozuojama, kad mokesčiai už šildymą artėjantį šaltąjį sezoną gali būti 10-27 proc. didesni nei pernai, nors galutinės kainos dar nėra aiškios.
Nors šalies gyventojai negali kontroliuoti kuro, naudojamo šiluminei energijai išgauti, kainų, kiekvienas jų gali pasirūpinti savo gyvenamojo būsto efektyvumu – didžiausias potencialas, siekiant sumažinti išlaidas už šildymą, slypi renovacijoje.
„Visi Lietuvos daugiabučiai turi šilumos apskaitą, kuria galima išmatuoti realų šilumos suvartojimą. Analizuodami šiuos skaičius matome, kiek konkrečiuose daugiabučiuose buvo suvartojama prieš renovaciją ir po jos – skirtumai milžiniški – vartotojai, modernizavę daugiabutį, gauna 2-3 kartus mažesnes sąskaitas. Ir nors tame pačiame mieste vieni gyventojai už šildymą moka virš 100 eurų, o kiti, gyvenantys renovuotuose ar naujuose energetiškai efektyviuose būstuose, išleidžia vos 20 Eur“, – pastebi V. Lukoševičius.

Gyventojų nuogąstavimai gali pasitvirtinti

Naujausio atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai atskleidė, dėl ko labiausiai nerimauja renovuotinų daugiabučių gyventojai. Didžioji dalis (46 proc.) nerimauja, kad šildymo kainos toliau ženkliai augs ir kad ateityje renovacija tik brangs.
Dabartinės tendencijos rodo, jog šios renovuotų daugiabučių gyventojų baimės greitu metu išsipildys – mokesčiai už šildymą tendencingai augs, todėl apie būsto atnaujinimą renovuotinų daugiabučių gyventojai turėtų susimąstyti jau dabar.