Ar žinojote, kad lyginant su vidutiniu švedu, statistinis Lietuvos vyras be rimtų sveikatos problemų nugyvena net 17 metų trumpesnį gyvenimo periodą? Tokią nemalonią tiesą atskleidė „Eurostat“ tyrimas (2016 m.), kuriame skaičiuota, kiek „sveikų gyvenimo metų“ kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje vidutiniškai nugyvena jos žmonės. Kitaip tariant, kokį amžių jie pasiekia, neturėdami rimtų sveikatos problemų, darančių įtaką gyvenimo kokybei. Paaiškėjo, kad Lietuvos vidurkis (57,9 m.) yra beveik šešeriais metais trumpesnis nei ES (63,8 m.). Kodėl Lietuva pagal sveikatos rodiklius vis dar nemažai atsilieka nuo Europos? Ką gali padaryti valstybė ir visuomenė, kad ši situacija keistųsi, o žmonės mūsų šalyje gyventų ilgiau ir sveikiau?
Trūksta sveikatos žinių
Sveika gyvensena Lietuvoje populiarėja: aukštus reitingus pelno sveikatos temas aptariančios TV laidos, knygas apie sveiką mitybą galima rasti populiariausiųjų dešimtukuose, miestų gatvėse daugėja bėgimo ir dviračių entuziastų. Tačiau tyrimai rodo, kad šios teigiamos tendencijos pasiekia anaiptol ne visus, o žinių apie sveikatą mūsų visuomenėje vis dar labai trūksta.
Štai 2018 m. Lietuvoje atlikta didelės apimties apklausa parodė, kad net 4-ių iš 10-ies šalies gyventojų sveikatos raštingumas yra nepakankamas. Paaiškėjo, jog labai reikšminga visuomenės dalis vis dar nežino, kaip sveikai gyventi, užkirsti kelią ligoms ir atsakingai sirgti. To pasekmes galima „išskaityti” ir kituose Lietuvos statistiniuose rodikliuose: nuo bendros žmonių gyvenimo trukmės ar sergamumo širdies bei kraujotakos ligomis iki savižudybių, depresijos, alkoholio vartojimo statistikos. Šie skaičiai, deja, dažnai rikiuosi ES statistikos lentelių apačioje. Kaip tą būtų galima pakeisti?
Brangiausiu turtu būtina rūpintis
Tokią padėtį taisyti prieš penkerius metus buvo įsteigtas Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas (toliau – VVSSF, Fondas). Tai valstybės valdomas Fondas, finansuojantis projektus įplaukomis iš akcizo įplaukų už alkoholį, tabaką, azartinius lošimus, kuris kasmet finansuoja dešimtis projektų: mokslinių tyrimų, socialinių iniciatyvų, šviečiamųjų kampanijų. Nors šie projektai labai skirtingi, tačiau juos visus vienija bendra tema – šalies gyventojų sveikatos stiprinimas, jų sveikatos raštingumo didinimas.
„Pasaulį sukrėtusi COVID-19 viruso pandemija priminė gerai žinomą tiesą – sveikata yra pats brangiausias mūsų turtas. Nuo jos tiesiogiai priklauso daugybė kitų visuomenės gyvenimo sričių: materialinė gerovė, šalies ekonomikos gyvybingumas, socialiniai santykiai. Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas buvo įsteigtas būtent tam, kad stiprintų sveikatos pamatą Lietuvoje – investuotų į sritis, kurioms paspirties iki tol trūko: tyrimus, prevencines iniciatyvas, žmonių švietimą”, – pasakoja Gražina Belian, Fondo Tarybos pirmininkė.
Anot jos, Fondo atsiradimas pagaliau suteikė galimybę valstybei prisidėti prie vertingų ir labai reikalingų iniciatyvų įgyvendinimo, kurios iki tol dažnai likdavo „popieriuje” dėl lėšų stokos. „Pavyzdžiui, mūsų nevyriausybinės organizacijos sugeneruoja daugybę puikių idėjų, tačiau visi puikiai žinome, kaip šiam sektoriui trūksta lėšų. Finansavimo taip pat labai stokoja moksliniai tyrimai sveikatos srityje, kurie ypatingai reikalingi Lietuvai. Fondas suteikė galimybę pagaliau tam skirti reikiamą dėmesį”, – teigia G. Belian.
Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas praėjusiais metais naujiems moksliniams, socialiniams, švietimo projektams sveikatos srityje skyrė 2,99 mln. eurų. Šios investicijos leido įgyvendinti daugiau nei 50 iniciatyvų, kurios prisidės prie sveikesnės, sąmoningesnės visuomenės kūrimo. Šiemet Fondo biudžetas dar ūgtelėjo ir perkops 3 mln. eurų. Be to, atsižvelgiant į aktualijas, papildomai 0,5 mln. numatyta visuomenės švietimui apie koronaviruso prevenciją.
Investicija į ateitį
Fondo vadovė Gražina Belian pažymi, kad projektams paskirstomi pinigai – tai ne dar viena valstybės išlaidų eilutė, o reali investicija į mūsų visų ateitį. Jos teigimu, skirdami lėšas žmonių sveikatos raštingumo didinimui, sveikesnių gyvenimo pasirinkimų skatinimui, ligų prevencijai, taupome Lietuvos ateities biudžeto pinigus, kuriuos galiausiai tektų skirti gydymui.
„Kai mes finansuojame vieną projektą, trunkantį 12 mėn., tai iš tiesų veikia kaip ilgalaikė investicija, duosianti grąžą daugelį metų. Pavyzdžiui, jei Fondo finansuoto projekto metu buvo apmokyti keli šimtai tam tikros srities savanorių-konsultantų, jie įgytas žinias pritaikys ne tik tuos 12 mėnesių, kol trunka projektas, o galbūt 12 metų. Tai yra labai svarbi išliekamoji vertė. Kitas pavyzdys – moksliniai tyrimai. Atliktas vertingas tyrimas nėra tik akademinė literatūra – jis gali tapti pagrindu formuoti efektyvesnę valstybės politiką sveikatos srityje, kuri sustiprins ligų prevenciją, sumažins sergamumą tam tikromis ligomis ir galiausiai taupys gydymui skiriamas biudžeto lėšas”, – pasakoja VVSSF Tarybos pirmininkė.
Skatina „Rinktis gyvenimą”
Viena iš trijų Fondo veiklos krypčių – visuomenės švietimas sveikatos klausimais. Jo finansuojamos švietimo, edukacijos ir informavimo veiklos nuo 2018 m. vykdomos po bendru ženklu „Rinkis gyvenimą”. Tai įvairiose visuomenės informavimo priemonėse – nacionalinėje ir regioninėje spaudoje, televizijoje, radijuje, interneto portaluose, lauko reklamoje, socialiniuose tinkluose ir kt.– įgyvendinamos kampanijos, skatinančios sveikus pasirinkimus, taip pat atkreipiančios dėmesį į įvairias fizinės ir psichinės sveikatos problemas.
Į „Rinkis gyvenimą” kampaniją per pastaruosius dvejus metus noriai įsitraukė ir visuomenėje puikiai žinomi žmonės: lenktynininkas Benediktas Vanagas, atlikėjai Ieva Zasimauskaitė, Saulius Urbonavičius-Samas, Gabrielius Liaudanskas-Svaras, stipriausiu pasaulio žmogumi tituluojamas Žydrūnas Savickas ir daugelis kitų.
