Sportas – pirmoje vietoje
E. Kovera save vadina „grynu dusetiškiu“. Gimęs ir augęs Dusetose, ūkininkų šeimoje, tėčio dėka jis nuo pat mažens pajuto trauką sportui. „Mano tėtis labai mėgo sportuoti. Ir futbolą žaisdavo, ir tinklinį. Ir mane nuolat skatino sportuoti, kartu su savimi imdavo, visur važiuodavom. Mus visada siejo labai stiprus ryšys“, – vaikystės prisiminimais dalijosi pašnekovas. „Pirmoje klasėje į mokyklą atėjo treneris Petras Urbonas, kuris mane ir išugdė, ir paklausė vaikų, kas nori lankyti stalo tenisą. Visi kelia rankas, aš tai net nežinau, kas tas stalo tenisas yra, bet visi kelia, nu ir aš pakėliau. Davė lapelį, parbėgu namo su tuo lapeliu, sakau: mama, tėte, mane kviečia lankyti stalo tenisą“, – apie tai, kaip jo gyvenime atsirado ši sporto šaka, su šypsena pasakojo E. Kovera. Parbėgus namo paaiškėjo, kad Edgaro tėtis ne tik puikiai žinojo šią sporto šaką, turėjo namuose raketę, bet ir gerai pažinojo trenerį, todėl iš karto buvo sutarta, kad į pirmą treniruotę jie eis abu. Galima sakyti, kad lemtinga pažintis su šiuo sportu įvyko tėčio dėka. „Taip ir prasidėjo mano kelias su stalo tenisu, kuris tęsėsi visus mokyklos metus ir su kuriuo augu iki šiol. Niekaip neužbaigiu“, – juokdamasis kalbėjo pašnekovas.
Daugiau apie tai skaitykite penktadienio (2026 11 06) laikraštyje „Utenos diena“.
Daugiau skaitykite čia.
