Rudens nuotaikų pagauti klubo nariai vienas po kito skaitė savo sukurtas eiles, buvusių studentų kūrybą, mėgstamų poetų eilėraščius. Kiekvienas turėjo ką papasakoti, kiekvienas eilėraštis – savo istoriją. Skambėjo V. Trusovo, V. Mačernio, G. Grajausko, M. Vainilaičio, M. Valiuko, N. Trinkaitės kūryba – nostalgiška, rami, kartais niūroka, persmelkta pastelinių rudens spalvų. Poezija natūraliai persipynė su draugiškais pokalbiais ir diskusijomis apie kūrybą, kūrėjus, meno kūrinio autonomiją. Atrodė, kad šiame name žodžiai turi ypatingą skambesį, o laikas trumpam sulėtina žingsnį.
Visada įdomu pasikalbėti su ponia Regina Každailiene apie saugomą ir puoselėjamą poeto F. Kiršos sodybą, ne tik mūsų krašto, bet ir visos Lietuvos kultūros paveldą. Apie čia organizuojamus renginius, istorijas, sodybos gėlynus ir kasdienį rūpestį, kurio reikalauja tokios ypatingos vietos išsaugojimas. O vien ko verta galimybė iš arti pamatyti dailininko Arvydo Každailio originalius darbus ir išgirsti paties kūrėjo pasakojimus apie šeimą, kūrybą, apleistus ir atgimstančius dvarus, jo žvilgsnį į šiandienos aktualijas!
Šį susitikimą papildė ir ypatinga proga – džiaugėmės galėdami pasveikinti gerbiamą dailininką su garbingu įvertinimu. Spalio 15 dieną Vilniuje vykusioje „Auksinių krivūlių“ apdovanojimų ceremonijoje dailininkui, grafikui, knygų iliustruotojui ir heraldikos kūrėjui, Zarasų krašto garbės piliečiui Arvydui Stanislavui Každailiui įteiktas „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimas. Nuoširdžiai sveikinome ir džiaugėmės galėdami šia gražia akimirka pasidalyti drauge.
O vakaras vis dar skleidė savo jaukumą. Židinyje spragsėjo ugnis, garavo vasara kvepianti arbata, o pokalbiai vis nenorėjo baigtis. Šeimininkei prasitarus, kad F. Kiršos laikais šiuose namuose tikriausiai būdavo ir dainuojama, netrukus jautriai suskambo visų atliekama lietuvių liaudies daina. Tokios jau tos mūsų liaudies dainos – joms nereikia repeticijų, jos tiesiog ateina iš širdies ir suvienija balsus.
Tą vakarą Senadvaryje susitiko poezija, menas, istorija ir žmonės. Išsivežėme ne tik gražių įspūdžių, bet ir jausmą, kad buvome įsileisti į ypatingą pasaulį, kuriame saugoma tai, kas brangu, o dalijimasis tuo tampa tikra dovana.
Nuoširdūs susitikimai, deja, turi pabaigą. Tačiau Senadvario namų aura, šeimininkų svetingumas ir tą vakarą patirtas bendrystės jausmas dar ilgai lydės mus. Ir, regis, jau dabar žinome – mes čia sugrįšime…
Jurga Sagadinaitė
Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė
Nuotr. Nijolės Pilac
