Birželio 4 d. 18 val. Videniškių bažnyčioje (Molėtų r.) vyks Pavelo Giunterio muzikinis pasirodymas: TIMPANAI, PERKUSIJA. Renginys dedikuojamas palaimintojo Mykolo Giedraičio 600 metų jubiliejui.

Festivalio organizatorius Utenos kultūros centras kartu su partnere Videniškių bažnyčia kviečia į neeilinį renginį Videniškių bažnyčioje. Ši bažnyčia yra viena seniausių Lietuvoje, pastatyta 1620 m. ir išsaugojusi vėlyvojo Renesanso stiliaus pavyzdžius.

Renginys bus išties ypatingas, nes būtent čia užgimė šio Utenos regiono perkusijos ir džiazo festivalio idėja, būtent čia per šimtmečius išliko kunigaikščių Giedraičių timpanas, suteikęs inspiraciją visam festivaliui.

Videniškių Šv. Lauryno bažnyčią pastatė kunigaikščiai Giedraičiai, siekdami įamžinti savo giminės dvasinį palikimą ir sustiprinti palaimintojo M. Giedraičio kultą.

Bažnyčios statytojas Martynas Marcelijus Giedraitis – šiemet minime jo 480-ąsias metines – buvo ne tik kultūros ir religijos mecenatas, bet ir patyręs karvedys, aktyviai dalyvavęs svarbiausiuose LDK kariniuose konfliktuose su Švedija dėl Livonijos, Kuoknesės ir Salaspilio mūšiuose, 1617 m. tapo Mstislavlio vaivada. Vaivados pareigybė – tai ne tik visos vaivadijos bajorų vyriausiasis pareigūnas, bet ir bajorų pašauktinės kariuomenės vadas, kuris privalo rūpintis vaivadijos saugumu.

Tikėtina, kad bažnyčioje atrastas timpanas tikrai galėjo būti naudojamas karo mūšio lauke!

Mstislavlis jau tada garsėjo vienuolynais.

Kaip padėką Dievui už karinę sėkmę, asmeninę apsaugą ar išlikimą, kunigaikštis M. M. Giedraitis pakvietė į Videniškius regulinius atgailos kanauninkus ir pastatė bažnyčią.

Todėl Giedraičių timpanas – galime ir taip vadinti – yra išskirtinis ir kultūriškai reikšmingas istorinis muzikos instrumentas. Tai buvęs karinis būgnas, dabar eksponuojamas Videniškių vienuolyno muziejuje, turintis didžiulę simbolinę reikšmę kaip jų atstovaujamos galios ir kultūros ženklas.

Timpanas tapo jungtimi tarp istorijos ir šiuolaikinio meno, simbolizuodamas laiko ir garsų tąsą.

Skirtingai nei dauguma muziejinių objektų, timpanas įgavo antrinį – muzikinį – gyvenimą, nes jo simbolika tapo gyva per festivalio muziką, performansus ir edukacines programas.

Timpanas karinėse ceremonijose buvo naudojamas signalizuoti kariams. Tai ne tik muzikos, bet ir komunikacijos priemonė – šiandien tai leidžia pažvelgti į tai, kaip garsas buvo naudojamas visuomenės gyvenime istoriškai.

Festivalio idėja remiasi timpano kaip simbolio idėja. P. Giunteris – vienas iš nedaugelio Lietuvos muzikantų, kuris yra giliai įvaldęs tiek klasikinę mušamųjų techniką, tiek kūrybines interpretacijas. Jis yra vienas žymiausių Lietuvos perkusininkų, turintis ilgametę sceninę patirtį šiuolaikinės muzikos bei džiazo scenose.

Festivalio atidarymas vyko Tarptautinę džiazo dieną Zarasuose su grupe „Kartą Amerikoj“.

Scenoje pasirodė charizmatiškoji Martyna Rudelytė-Lisovoj (kontrabosas, vokalas), talentingasis pianistas Dovydas Alejūnas ir ritmų meistras Egidijus Lisovoj (mušamieji). Jų atliekama muzika užliejo salę šiluma, laisve ir improvizacijos žavesiu, o kiekviena daina kvietė klausytojus keliauti džiazo keliais, kupinais emocijų ir kūrybos.

Džiazas tą vakarą Zarasuose skambėjo kaip universali kalba, jungianti žmones ir primenanti, kad muzika – tai ne tik garsai, bet ir širdžių susitikimas. Smagu buvo matyti koncerto metu šokančius žmones.

Nepaprasto subtilumo improvizacinė muzika skambėjo Angelų muziejuje Anykščiuose.

Žiūrovai turėjo retą galimybę eiti su Tomu Kutavičiumi dar nežinomu keliu, sykiu jį atrasti ir atsiduoti kokybiško, švaraus skambesio lydimų, vietoje gimstančių muzikos temų bei tylos vedimui.

Liudo Mockūno solinės improvizacijos Visagine buvo atliekamos net penkiais skirtingais saksofonais ir be pertraukų.

Žymusis džiazo muzikantas, improvizacinės muzikos judėjimo „Improdimensija“, skirto kūrybiniams ieškojimams, eksperimentams ir edukacijai, vienas iš įkūrėjų saksofono virtuozas L. Mockūnas Visagine sutiko savo talento gerbėjų, atvykusių net iš Vilniaus ir Rygos.

Festivalio timpaną restauravo vienas žymiausių Lietuvos metalo dirbinių restauratorių Rimvydas Derkintis.

R. Derkintis specializuojasi istorinių metalo objektų restauravime, ypač religinių ir sakralinių artefaktų. Tai restauratorius, turintis eksperto kvalifikaciją ir ilgametę patirtį kultūros paveldo išsaugojimo srityje. Jo darbai pasižymi pagarba objektų istorijai ir itin kruopščiu požiūriu į autentiškumą.

R. Derkintis yra vertinamas už savo profesionalumą, gilų kultūros paveldo supratimą ir gebėjimą subtiliai atkurti istorinius objektus, išlaikant jų autentiškumą ir dvasinę vertę. Ir kartu tai žmogus, prikėlęs Giedraičių timpaną naujam gyvenimui. O svarbiausia – įkvėpęs mane rūpintis šiuo timpanu.