Uteniškis keliautojas, keliautojų klubo „Žygiuojanti lapė“ įkūrėjas Tadas Lapinas sausio 23 dieną susirinkusiesiems į sausakimšą Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salę pasakojo apie savo kelionę į laukinės gamtos kraštą – Aliaską. Jis dalijosi prisiminimais apie kvapą gniaužiančius nuotykius, pasakojo apie vietinių gyvenimą, kultūrą, gamtos sąlygas bei demonstravo kelionės metu užfiksuotas akimirkas.

Nepasiekiama, brangi ir paslaptinga

T. Lapinas apkeliavo daugybę šalių, įkopė į gausybę kalnų, aplankė įvairius pasaulio kampelius. Ir nors planavo dar kartą grįžti į Indiją, bet, kaip pats sakė, matyt, buvo pavargęs nuo karščio, dulkių bei augmenijos trūkumo, todėl kelionės kryptį pakeitė ir nusprendė vykti į tolimąją Aliaską.

„Vasarą su draugais keliavau po Švediją, vėliau vienas išvykau į Norvegiją ir pajaučiau, kad Šiaurė mane traukia. O kurgi ta Šiaurė yra tokia nuostabi, kad nuostabiau nerasi? Žemėlapyje radau du tokius taškus – Kamčiatką ir Aliaską. Aliaska atrodė nepasiekiama, brangi, paslaptinga, nenuspėjama, todėl nusprendžiau vykti būtent ten“, – pasakojo keliautojas.

Tado Lapino asm. archyvo nuotr.

Visą straipsnį skaitykite penktadienio laikraštyje „Utenos diena“.