„Utenos“ daryklai pirmajai šalyje suteiktas išskirtinis statusas
Verslas„Utenos“ daryklai pirmajai šalyje suteiktas išskirtinis statusas
Pranešimas
  • There was a problem rendering your image gallery. Please make sure that the folder you are using in the Simple Image Gallery Pro plugin tags exists and contains valid image files. The plugin could not locate the folder: media/k2/galleries/12698
2020 vasario 06, Ketvirtadienis 10:45

„Utenos“ daryklai pirmajai šalyje suteiktas išskirtinis statusas

  • Greta LOPETKAITĖ

Tarptautinė „Carlsberg“ grupė, kuriai priklauso Lietuvos gėrimų pramonės lyderis „Švyturys-Utenos alus“, pristatydama 2019 m. veiklos rezultatus, oficialiai paskelbė – „Utenos" daryklai suteiktas „carbon neutral" statusas. Pastarasis patvirtina, jog darykla yra neutrali CO2 požiūriu, todėl gamyba joje vykdoma neteršiant atmosferos pridėtiniu anglies dvideginiu, naudojant tik atsinaujinančius energijos šaltinius. Be „Utenos" daryklos, visoje grupėje šį statusą turi tik Švedijoje veikianti Falkenbergo darykla, o mūsų šalies mastu – tai vienintelė alaus darykla, kuriai suteiktas toks įvertinimas.

Tarp labiausiai aplinkai draugiškų šalyje

„Utenos" darykla tapo antrąja visame pasaulyje „Carlsberg" įmonių grupės darykla, turinti „carbon neutral" statusą. Įmonė taip buvo įvertinta dėl ypatingo indėlio mažinant aplinkos taršą. Patvirtinta, kad daryklos naudojama elektros energija gaunama iš sertifikuotų atsinaujinančių šaltinių ir yra visiškai neutrali aplinkos taršos požiūriu.
„Būdami tarptautinės „Carlsberg" įmonių grupės dalimi, siekiame kelti ambicingus tikslus ir ne kalbomis, bet realiais darbais vystyti atsakingą verslą. „Utenos" darykloje nuolat diegiamos gamybos inovacijos yra itin draugiškos aplinkai ir jau duoda apčiuopiamus rezultatus. Klimato kaitos kontekste tai nepaprastai aktualu ir reikšminga tiek Lietuvos, tiek globaliu mastu", – teigė bendrovės „Švyturys-Utenos alus" ir „Carlsberg" grupės Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas.
R. Viršilo teigimu, apie 14 proc. reikalingos elektros energijos pagaminama ant „Utenos" daryklos stogo įrengtoje 1 MW galios saulės jėgainėje, o likusią dalį įmonė perka kaip sertifikuotą žaliąją energiją.

Prisidėti prie taršos mažinimo – atsakingo verslo pareiga

Kad gamyba visiškai neteršiant aplinkos oro yra iš tiesų labai reikšmingas pasiekimas, patvirtina ir Aplinkos apsaugos agentūros Klimato kaitos skyriaus vedėja Eglė Kairienė.
„Kaip žinia, Lietuva įsipareigojusi iki 2030 m. sumažinti CO2 emisiją 9 proc., lyginant su 2005 m. Vis dėlto, per paskutinį dešimtmetį šalies išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai mažėjo nežymiai, todėl labai svarbus verslo indėlis, siekiant sumažinti poveikį klimato kaitai. Kiekvienas verslas pasirenka savo kelią ir požiūrį į aplinką: vieniems svarbu išvengti baudų, kitiems iš tiesų rūpi sumažinti taršą ir taip prisidėti prie klimato kaitos progresuojančių padarinių mažinimo," – sakė ji.
E. Kairienė įsitikinusi, jog siekis mažinti CO2 emisiją – tai ne tik įsipareigojimas Europos Sąjungai (ES), bet ir kiekvieno žmogaus ar įmonės iššūkis, reikalaujantis realių pokyčių.
Aplinkos apsaugos agentūros Klimato kaitos skyriaus vedėjai pritarė ir R. Viršilas, teigdamas, jog verslas šaliai turi kurti ne tik ekonominę, bet ir aplinkosauginę vertę.
„Visai nesvarbu, kokiam sektoriui atstovaujame ar kokioje šalyje veikiame – planeta yra tik viena, todėl privalome būti ekologiški ne dėl ES direktyvų, bet dėl visų mūsų ateities. Manau, atėjo laikas ne tik deklaratyviai apie tai kalbėti, bet ir atsakingai veikti. Esu tikras, jog suvienijus požiūrį ir pajėgumus, verslas bei jo atstovai aplinkos išsaugojimo klausimu pasiektų kur kas daugiau. Mes tikrai nesiruošiame sustoti ir tikimės, kad kasmet visų mūsų įmonės grupių glaudaus bendradarbiavimo dėka indėlis į aplinkosaugą tik augs", – sakė R. Viršilas.
„Carlsberg" grupei priklausančios įmonės, tarp jų ir Utenoje veikianti „Švyturio-Utenos alaus" darykla, jau kurį laiką vadovaujasi tvarumo programos „Kartu link nulio" (angl. Together Towards Zero) strategija. Pagal ją įsipareigojama per dešimtmetį visų grupės daryklų CO2 emisijas sumažinti iki nulio, o CO2 pėdsaką visoje vertės grandinėje – 30 proc.
Be CO2 emisijos neutralizavimo, „Utenos" darykla taip pat aktyviai rūpinasi ir investuoja į visas aplinkosaugos sritis, tarp jų – plastiko mažinimą (vien per praėjusius metus plastiko kiekiai buvo sumažinti 130 tonų) bei vandens naudojimo problemą.
Šią savaitę pristatyta 2019 m. „Carlsberg" įmonių grupės veiklos ataskaita atskleidė reikšmingus pokyčius: vien per praėjusius metus įmonių grupės daryklose santykinis CO2 emisijų kiekis sumažėjo 13 proc., o suvartojamos elektros energijos, kuri išgaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, santykinis kiekis padidintas dar 10 proc. Be to, 2 daryklos, tarp jų ir „Utenos" darykla, bei 3 vandens valymo stotys, paskelbtos kaip visiškai neutralios CO2 požiūriu, suteikiant joms „carbon neutral" statusą.

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Utenos įmonė, kurioje 44 metų stažas – ne riba

    2020-aisiais sukanka lygiai 43-eji, kai Utenoje, Pramonės rajone, buvo atidaryta tuomet didžiausia ir moderniausia „Utenos alaus“ darykla. Pirmuosius žingsnius dar 1977-aisiais uteniškiams padėjo žengti ilgametę patirtį turintys Čekijos aludariai, įrengę moderniausius to meto alaus virimo katilus, kurie veikia iki šiol. Utenoje tradicijos dera kartu su inovacijomis ir nors kiekvienas, apsilankęs daryklos alaus virimo patalpoje, gali pajusti aludarystės istoriją, „Švyturys-Utenos alus“ pirmenybę teikia racionalumui ir taiko kelias sėkmės formules: rūpinasi darbuotojais, siekdamas tapti geriausiu darbdaviu tarp pramonės įmonių, ir skiria dėmesio gamtai išsaugoti, užsibrėžęs per 10 metų visiškai panaikinti gamybos įtaką aplinkai.

  • „Švyturys–Utenos alus“: neramioje Lietuvos rinkoje sustiprinta lyderystė

    Karšta ir ilga praėjusi vasara pristabdė Lietuvos alaus rinkos mažėjimą. Rinkos lyderio pozicijas ir toliau stiprinančio „Švyturio–Utenos alaus“ (ŠUA) vadovas Rolandas Viršilas teigė, kad šalies gyventojai vis dažniau renkasi „Premium“ klasės bei nealkoholinį alų, o Lietuvos aludariai vis intensyviau ieško eksporto rinkų.

  • Saulės šviesa gamins alų Utenoje

    1 mln. eurų, 3 703 saulės energijos moduliai ir vienas megavatas (MW) elektros energijos per metus. Tai didžiausios Lietuvoje ant pastatų stogų įrengtos saulės elektrinės duomenys. Ji įrengta ant „Švyturys–Utenos alus“ (ŠUA) daryklos Utenoje stogų.

  • „Utenos alaus“ iniciatyva sutvarkyta dar viena ežero pakrantė

    Prieš kurį laiką „Utenos alaus" kolektyvas, pradėjęs aplinkosauginę iniciatyvą „Tapk išskirtiniu gamtos rėmėju", buvo nustebintas šalies gyventojų energija rūšiuoti ir priduoti panaudotą tarą. Šalies gyventojams reikėjo sunešti 10 milijonų taros vienetų į šalyje nuo vasario 1 dienos veikiančius taromatus. Šią užduotį gyventojai įvykdė su kaupu. Paskelbęs šią iniciatyvą, „Utenos alus" įsipareigojo išvalyti vieną Utenos rajono ežerų ir jo pakrantėje įrengti poilsio zoną. „Utenos alaus" daryklos kolektyvas, pasitelkęs pagalbininkus, praėjusį savaitgalį savo įsipareigojimą įvykdė.

  • Iki sekmadienio Utenoje įsikūrė galvosūkių kambarys

    „Užeik į galvosūkių kambarį – išnarpliok ekodetektyvo bylą!", – tokiu skambiu šūkiu ketvirtadienio rytą uteniškius pasitiko buvusios pieninės aikštelėje įsikūręs pirmasis Lietuvoje mobilus ant ratų įrengtas galvosūkių kambarys „Utenos ekodetektyvas". Jis yra neseniai bendrovės „Utenos alus" pradėtos aplinkosauginės iniciatyvos „Būk ištikimu gamtos rėmėju" dalis, kuria siekiama paskatinti šalies gyventojus rūšiuoti ir į taromatus priduoti panaudotą tarą.

  • „Utenos alus“ išvalys vieną iš Aukštaitijos ežerų, tačiau kurį – spręs gyventojai

    „Utenos alus" pradeda aplinkosauginę iniciatyvą „Tapk išskirtiniu gamtos rėmėju", kurios metu šalies gyventojai kviečiami rūšiuoti ir priduoti panaudotą vienkartinę tarą. Gyventojams visoje Lietuvoje pridavus 10 milijonų taros vienetų į šalyje nuo vasario 1 dienos veikiančius taromatus, „Utenos alus" išvalys vieną Utenos rajono ežerų ir įrengs jo pakrantėje poilsio zoną.

  • „Švyturio Balto“ įvertinimas – pripažinimas kvietiniam alui

    Kvietinio alaus istorija ypatinga. Pradėtas virti prieš pusę amžiaus Bavarijos žemėse, pamėgtas kilmingųjų, vėliau pamirštas ir beveik išnykęs. Pastaruosius kelis dešimtmečius kvietinis alus Europoje išgyvena savo renesansą. Prie to prisidėjo ir Lietuvos aludariai.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1191
Vakar apsilankė:7395
Šią savaitę apsilankė:28421
Šį mėnesį apsilankė:238996
Viso (nuo 2015-02-16):12590430
Šiuo metu naršo:
53
2020-02-27
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!