ProjektaiRenovacija keičia miestų ir miestelių veidus
2017 birželio 14, Trečiadienis 11:32

Renovacija keičia miestų ir miestelių veidus

Renovacija keičia miestų ir miestelių veidus
  • Vytautas AUKŠTAITIS

Lietuvoje renovacijos proceso lyderiai yra Druskininkai, Anykščiai ir Ignalina. Apsilankius šiuose miestuose jie atrodo gražiai – nauji namai,  pasivaikščiojimo takai, alpinariumai, gėlynai. Taip ir norisi praeivių paklausti, kada čia spėjo pastatyti naujus namus? Pasirodo, jie nebuvo pastatyti – jie tiesiog šiuolaikiškai renovuoti.

Renovacija skatina tvarkyti aplinką

Galima drąsiai teigti, kad daugiabučių gyvenamųjų namų bei viešųjų pastatų renovacija keičia miestų veidus, puošia aplinką. „Be to, kad sutaupome šilumos energijos, labai svarbi estetika. Kiekvienais metais renovacijos procesas ir ypač estetinė jo pusė vis gerėja, nes į šį procesą įsijungia vis daugiau architektų. Todėl pastatai yra patrauklesni ir po renovacijos puošia miestą", – sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas. Renovacija yra vienas svarbiausių dabar vykstančių statybinių procesų, kuris keičia miestus kompleksiškai. Ne ką mažiau svarbus aspektas, kurį akcentavo Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo skyriaus specialistė Regina Šilinskienė, yra žmonių savijauta, socialinė būsena.
„Valstybė kompensuoja dalį renovacijos išlaidų, tačiau, kai modernizuojamas daugiabutis, žmonės patys susiorganizuoja laiptinių atnaujinimą, aplinkos sutvarkymą“,
– sakė R. Šilinskienė. Specialistės teigimu, puikus pavyzdys – Anykščiai. Žiburio ir Ramybės gatvių gyventojai ne tik renovavo daugiabučius, bet ir įsirengė  alpinariumus, gėlynus, čia žaliuoja žolė ir nutiesti pasivaikščiojimo takai. Ar tai kainavo papildomai? Pakalbinti anykštėnai vienareikšmiškai džiaugėsi priimtais sprendimais
renovuoti daugiabučius ir sutvarkyta aplinka. „Geroji patirtis užkrečia, lankosi ir kitų miestų gyventojai, kurie grožisi ir klausinėja, kas ir kaip čia padarė“, – pasakojo Žiburio gatvėje sutiktas anykštėnas.

Savivaldybės indėlis į renovaciją

Utenos rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vedėjo pavaduotojas vyriausiasis architektas Evaldas Rimas renovaciją vadina gana sudėtingu procesu. „Iš vienos pusės atrodo, kad atnaujinti namų fasadai turėtų papuošti miestą, tačiau kartais taip atsitinka, jog gyventojų norai šiektiek skiriasi nuo specialistų, kurie rengia pastatų atnaujinimo projektus, siūlymų. Tam, kad išvengtume nesusipratimų, labai svarbus kompleksinis požiūris į daugiabučių namų modernizavimo procesą“, – pabrėžė vyr. architektas. Architekto teigimu, labai svarbus ir savivaldybių bendravimas su gyventojais. Dažniausiai gyventojai yra sukalbami ir jie pasitiki specialistais. Specialistai derina sprendimus su gyventojais ir taip bendru sutarimu pavyksta rasti abiem pusėms priimtiną daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) variantą ir pasiekiama, kad nebūtų darkomas miesto veidas.

Kad kompleksinis požiūris į renovaciją yra tas kelias, kuris padeda skoningai formuoti miestų veidus, pritarė ir M. Narmontas. Jo teigimu, kartu su pastatais keičiasi
ir aplinka. Pritraukiamos investicijos, pakeičiama supanti aplinka – pėsčiųjų takai, dviračių takai, žaidimų aikštelės. Žmonės pradeda spręsti automobilių stovėjimo vietų,
viešųjų erdvių klausimus.

Aiškėja, kad norint formuoti patrauklų, skoningą miesto veidą labai svarbūs du dalykai. „Visų pirma – pačių gyventojų pasirinkimas. Negali būti taip, kad ateina valstybės tarnautojas ar savivaldybės darbuotojas ir nusprendžia, kaip daugiabutis turėtų atrodyti. Procesas yra sudėliotas taip, kad leidimus renovacijai išduoda savivaldybė“, – sakė M. Narmontas. Jo teigimu, savivaldybės vyriausiasis architektas turi galimybę pamatyti visus renovuojamų pastatų projektus, kuriems išduodami leidimai, ir gali koreguoti sprendinius. Tačiau tie sprendiniai negali būti primestiniai. Reikia ieškoti kompromisų, pasitelkti diplomatiją.

„Savivaldybė tikrai dirba nemažai. Mes stengiamės kuo kompleksiškiau pažvelgti į daugiabučių gyvenamųjų namų renovaciją. Svarbiausias darbas yra bendravimas su gyventojais – susitikimai, susirinkimai, koncepsijų pristatymas, aptarimas, įsiklausymas į gyventojų nuomonę. Diskusija dėl techninio reglamento suderinamumo ir gyventojų poreikio“, – sakė E. Rimas. Vyriausiojo architekto teigimu, tai daug diplomatijos reikalaujantis procesas. Gyventojams atnaujinti namus norisi vienaip, o techniškai padaryti galima kitaip. Taip išsivysto diskusijos ir atsiranda bendro kompromiso ieškojimas. Radus kompromisą ir atsižvelgus į gyventojų bei specialistų nuomones galima pasiekti džiuginančių rezultatų.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Paraiškų teikimas renovacijai Utenos regione iki paskutinės minutės

    Vasario 1 d. baigėsi paraiškų teikimas pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Tris mėnesius trukusiam kvietimui įgyvendinti numatyta bendrų investicijų apie 150 mln. eurų (valstybės parama – 50 mln. eurų), taigi bus renovuota apie 500 daugiabučių. Apie renovaciją pagal naująjį kvietimą kalbėjomės su VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros specialiste Regina Šilinskiene.

  • Renovacijos penkmetis! Kaip keitėsi skaičiai, kokybė ir gyventojų pasitikėjimas

    2013 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė vienu iš strateginių tikslų išsikėlė renovacijos masto didinimą. Dabartinė Vyriausybė Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (toliau – Programa) taip pat mato kaip prioritetinę. Renovacijos tempai matomi kiekviename mieste, darbų kokybė itin pagerėjusi, o gyventojų atsiliepimai apie renovaciją teigiami.

  • Sėkminga renovacija neatsiejama nuo kokybiškos priežiūros

    Namo statyba prasideda nuo jo projekto paruošimo ir suderinimo su prižiūrinčiomis institucijomis. Viskas taip pat ir su daugiabučių namų renovacija. Per namo administratoriaus organizuotą susirinkimą gyventojams pritarus ruošiamas namo investicinis planas (IP), kuriame preliminariai apskaičiuojami medžiagų bei darbų kiekiai ir renovacijos kaina. IP rengėjai planus ruošia bendradarbiaudami su daugiabučių namų administratoriais, atsižvelgdami į gyventojų poreikius bei pastabas. Kaip žinoti, ar IP paruoštas kokybiškai? Apie tai kalbėjomės su jų ruošimą prižiūrinčios VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėju Edvardu Petrausku.

  • Daugiabučių renovavimo lyderis – Zarasų rajonas

    Būsto energijos taupymo agentūros, administruojančios daugiabučių namų atnaujinimo programą, duomenimis, šiuo metu šalyje renovuojami 483 seni daugiabučiai. Daugiausia – didžiuosiuose šalies miestuose. Vilniuje atnaujinami 52 daugiabučiai, Klaipėdoje – 40, Kaune – 36.

  • Renovacijos procesų tobulinimas ir naujovės

    Lietuvos miestai ir miesteliai vis gražėja, atnaujintų (modernizuotų) daugiabučių vis daugėja, o tokių namų gyventojai pasakoja apie mažas sumas, kurias išleidžia už šildymą. Tačiau visai kitokia dar nerenovuotų namų gyventojų situacija. Daugeliu atvejų pasireiškia sveikas pavydas bei noras sekti kaimynų pėdomis. Norint tai daryti visų pirma reikia išsiaiškinti, kuriuo keliu teks eiti. Neseniai atsirado tam tikrų pasikeitimų ir naujovių, susijusių su investicijų planų (IP) rengimu. Apie pasikeitimus ir naujoves kalbėjome su Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Būsto skyriaus vedėju Ramūnu Šveikausku.

  • Renovacija Molėtuose: beveik pusė miesto modernizuota

    Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimas Utenos regione išsiskiria visoje Lietuvoje tuo, kad čia labai intensyviai renovuojami daugiabučiai namai. Prie to gerokai prisideda ir Molėtai, kur ypač didelis savivaldybės dėmesys, renovaciją administruojančių institucijų darbas ir gyventojų pasitikėjimas lemia, kad jau netrukus bus atnaujinta pusė miesto. Ir čia Molėtai nesustoja – planuoja renovuoti dar daugiau namų.

  • Renovacijos naujienos Utenoje – planuojamas pirmasis inovatyvus daugiabutis

    Daugiabučiai namai, statyti iki 1993 m. pagal tuo metu galiojusius statybos arba kitus techninius normatyvus, buvo statomi neskaičiuojant, kiek jie suvartos šilumos energijos, nebuvo siekiama užtikrinti mažiausių įmanomų šilumos nuostolių. Tokie namai dabar atitinka E, F, kartais tik G (mažiausią įmanomą) energinio naudingumo klasę. Ši klasė parodo, kiek namas yra neefektyvus. Todėl pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (toliau – Programa) sėkmingai įgyvendinta daugiabučio renovacija laikoma tada, kai namas po renovacijos pasiekia C arba aukštesnę energinę klasę. Utenos regione visi renovuoti daugiabučiai atitinka C arba B klasę, tačiau Taikos g. 27 namo gyventojai Utenoje bus pirmieji, kurie po modernizacijos gaus A klasės sertifikatus.

  • Neįtikėtinas renovacijos proveržis Zarasuose

    Daugiabučių renovacija yra vienas iš šios Vyriausybės prioritetų. Atnaujinti daugiabučiai ne tik puošia miestą, suteikia patogesnes gyvenimo sąlygas gyventojams, bet ir prisideda prie šiltnamio efekto mažinimo. Tačiau yra miestų, kurie į renovaciją žiūri skeptiškai, o štai kiti – su didžiuliu entuziazmu. Šį kartą – apie proveržį Zarasuose, kur jau netrukus bus renovuota beveik pusė visų miesto daugiabučių.

  • Renovacijos pliusai – mažesnės sąskaitos už šildymą

    Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa įgauna pagreitį. Kuo daugiau žmonių įsitikina jos teikiama nauda, tuo daugiau informacijos perduoda kaimynams, kurie taip pat pasiryžta renovacijai. Niekas neįtikina taip, kaip skaičiai popieriuje, t. y. sąskaitos prieš ir po renovacijos, arba vienas šalia kito esančių daugiabučių šilumos ir karšto vandens sunaudojimų skirtumai.

  • Naujas kvietimas renovacijai – kvotų nebelieka

    Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje įgyja vis didesnį pagreitį. Pirmaisiais metais buvusį nepasitikėjimą ir neaiškumą keičia sėkmės istorijos. Kaimynai, gyvenantys jau renovuotuose daugiabučiuose, dalijasi savo patirtimi su dar nerenovuotų namų gyventojais. Pastarieji teiraujasi VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistų, daugiabučių administratorių apie galimybes ir sąlygas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija paskelbė naują, jau ketvirtą kvietimą teikti paraiškas rengti ir įgyvendinti naujus daugiabučių namų modernizacijos projektus. Pagal šį kvietimą Lietuvoje planuojama renovuoti apie 500 daugiabučių. Ko galima tikėtis Utenos regionui,pasakojo BETA specialistė Nijolė Genovaitė Graužinytė.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5450
Vakar apsilankė:6411
Šią savaitę apsilankė:37518
Šį mėnesį apsilankė:120144
Viso (nuo 2015-02-16):7484542
Šiuo metu naršo:
72
2018-02-17