ProjektaiRenovacija keičia miestų ir miestelių veidus
2017 birželio 14, Trečiadienis 11:32

Renovacija keičia miestų ir miestelių veidus

Renovacija keičia miestų ir miestelių veidus
  • Vytautas AUKŠTAITIS

Lietuvoje renovacijos proceso lyderiai yra Druskininkai, Anykščiai ir Ignalina. Apsilankius šiuose miestuose jie atrodo gražiai – nauji namai,  pasivaikščiojimo takai, alpinariumai, gėlynai. Taip ir norisi praeivių paklausti, kada čia spėjo pastatyti naujus namus? Pasirodo, jie nebuvo pastatyti – jie tiesiog šiuolaikiškai renovuoti.

Renovacija skatina tvarkyti aplinką

Galima drąsiai teigti, kad daugiabučių gyvenamųjų namų bei viešųjų pastatų renovacija keičia miestų veidus, puošia aplinką. „Be to, kad sutaupome šilumos energijos, labai svarbi estetika. Kiekvienais metais renovacijos procesas ir ypač estetinė jo pusė vis gerėja, nes į šį procesą įsijungia vis daugiau architektų. Todėl pastatai yra patrauklesni ir po renovacijos puošia miestą", – sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas. Renovacija yra vienas svarbiausių dabar vykstančių statybinių procesų, kuris keičia miestus kompleksiškai. Ne ką mažiau svarbus aspektas, kurį akcentavo Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo skyriaus specialistė Regina Šilinskienė, yra žmonių savijauta, socialinė būsena.
„Valstybė kompensuoja dalį renovacijos išlaidų, tačiau, kai modernizuojamas daugiabutis, žmonės patys susiorganizuoja laiptinių atnaujinimą, aplinkos sutvarkymą“,
– sakė R. Šilinskienė. Specialistės teigimu, puikus pavyzdys – Anykščiai. Žiburio ir Ramybės gatvių gyventojai ne tik renovavo daugiabučius, bet ir įsirengė  alpinariumus, gėlynus, čia žaliuoja žolė ir nutiesti pasivaikščiojimo takai. Ar tai kainavo papildomai? Pakalbinti anykštėnai vienareikšmiškai džiaugėsi priimtais sprendimais
renovuoti daugiabučius ir sutvarkyta aplinka. „Geroji patirtis užkrečia, lankosi ir kitų miestų gyventojai, kurie grožisi ir klausinėja, kas ir kaip čia padarė“, – pasakojo Žiburio gatvėje sutiktas anykštėnas.

Savivaldybės indėlis į renovaciją

Utenos rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vedėjo pavaduotojas vyriausiasis architektas Evaldas Rimas renovaciją vadina gana sudėtingu procesu. „Iš vienos pusės atrodo, kad atnaujinti namų fasadai turėtų papuošti miestą, tačiau kartais taip atsitinka, jog gyventojų norai šiektiek skiriasi nuo specialistų, kurie rengia pastatų atnaujinimo projektus, siūlymų. Tam, kad išvengtume nesusipratimų, labai svarbus kompleksinis požiūris į daugiabučių namų modernizavimo procesą“, – pabrėžė vyr. architektas. Architekto teigimu, labai svarbus ir savivaldybių bendravimas su gyventojais. Dažniausiai gyventojai yra sukalbami ir jie pasitiki specialistais. Specialistai derina sprendimus su gyventojais ir taip bendru sutarimu pavyksta rasti abiem pusėms priimtiną daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) variantą ir pasiekiama, kad nebūtų darkomas miesto veidas.

Kad kompleksinis požiūris į renovaciją yra tas kelias, kuris padeda skoningai formuoti miestų veidus, pritarė ir M. Narmontas. Jo teigimu, kartu su pastatais keičiasi
ir aplinka. Pritraukiamos investicijos, pakeičiama supanti aplinka – pėsčiųjų takai, dviračių takai, žaidimų aikštelės. Žmonės pradeda spręsti automobilių stovėjimo vietų,
viešųjų erdvių klausimus.

Aiškėja, kad norint formuoti patrauklų, skoningą miesto veidą labai svarbūs du dalykai. „Visų pirma – pačių gyventojų pasirinkimas. Negali būti taip, kad ateina valstybės tarnautojas ar savivaldybės darbuotojas ir nusprendžia, kaip daugiabutis turėtų atrodyti. Procesas yra sudėliotas taip, kad leidimus renovacijai išduoda savivaldybė“, – sakė M. Narmontas. Jo teigimu, savivaldybės vyriausiasis architektas turi galimybę pamatyti visus renovuojamų pastatų projektus, kuriems išduodami leidimai, ir gali koreguoti sprendinius. Tačiau tie sprendiniai negali būti primestiniai. Reikia ieškoti kompromisų, pasitelkti diplomatiją.

„Savivaldybė tikrai dirba nemažai. Mes stengiamės kuo kompleksiškiau pažvelgti į daugiabučių gyvenamųjų namų renovaciją. Svarbiausias darbas yra bendravimas su gyventojais – susitikimai, susirinkimai, koncepsijų pristatymas, aptarimas, įsiklausymas į gyventojų nuomonę. Diskusija dėl techninio reglamento suderinamumo ir gyventojų poreikio“, – sakė E. Rimas. Vyriausiojo architekto teigimu, tai daug diplomatijos reikalaujantis procesas. Gyventojams atnaujinti namus norisi vienaip, o techniškai padaryti galima kitaip. Taip išsivysto diskusijos ir atsiranda bendro kompromiso ieškojimas. Radus kompromisą ir atsižvelgus į gyventojų bei specialistų nuomones galima pasiekti džiuginančių rezultatų.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Skaičiai nemeluoja – energinis monitoringas atskleidžia tikruosius šilumos energijos sutaupymus

    Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą renovuojami daugiabučiai pagražėja ir yra taupoma šilumos energija. Kiekvienais metais Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) atlieka atnaujintų daugiabučių namų faktinių duomenų auditą (monitoringą) – jo metu vertinami renovuoti namai, po kurių atnaujinimo yra praėjęs bent vienas šildymo sezonas. Įvertinus daugiau kaip 500 modernizuotų daugiabučių, faktiniai šilumos suvartojimo duomenys lenkia prognozuotus.

  • Daugiabučio renovacija gerina gyvenimo kokybę neįgaliesiems

    Senieji daugiabučiai buvo statomi neatsižvelgiant į negalią turinčių žmonių poreikius. Net ir ten, kur leisdavo galimybės, buvo padaromi laiptai, siauros durys, o liftai maži ir nepritaikyti ne tik neįgaliesiems, bet ir mažų vaikų vežimėliams. Renovuojant daugiabučius, puiki proga juos pritaikyti pasikeitusioms visuomenės normoms.

  • Daugiabučių renovacijos procese – kredito ir palūkanų kompensacija

    Beveik kiekviename Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujančiame name yra sunkiau besiverčiančių gyventojų, turinčių teisę į piniginę socialinę paramą. Pagal gyventojų, turinčių teisę į būsto šildymo kompensaciją, tvarkos aprašą būstui renovuoti yra kompensuojamas kreditas ir palūkanų apmokėjimas.

  • Kokybiška renovacija – misija įmanoma

    Dar nuo sovietinių laikų daugelis prisimena stereotipinius pasakymus „statau namą kaip sau" arba „atlieku remontą kaip sau". Turima omenyje, kad naudojamos geros, kokybiškos medžiagos, pats savininkas arba meistrai visus statybos darbus atlieka sąžiningai ir tvarkingai. Ir bene svarbiausia, kad visos medžiagos ir darbai nuperkami už pačią geriausią kainą. Būtent taip yra ir su daugiabučių renovacija (modernizacija). Ji atliekama „kaip sau". Veikia statybos procesų kokybės ir kiekybės valdymo mechanizmas, kuris užtikrina kokybiškus darbus už mažiausią kainą.

  • Renovacijos lyderis Utenos regione – Ignalinos rajonas

    Visiems Lietuvos miestams ir rajonams yra sudarytos vienodos sąlygos atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius. Kaip teigė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistai, iš esmės viskas priklauso nuo kiekvieno miesto atsakingos už renovaciją institucijos iniciatyvos ir, žinoma, pačių gyventojų. Utenos regionas niekuo nesiskiria nuo kitų Lietuvos regionų – miestuose renovacija vyksta sparčiais tempais ir pastolius bei plušančius darbininkus galima aptikti beveik kiekviename mikrorajone.

  • Daugelį renovacijos darbų galima atlikti ir žiemą

    Statybinės organizacijos, kuri praėjusiais metais atliko daugiabučių namų renovacijos darbus Ignalinoje ir Molėtuose, direktorius Alvydas Rudokas pastebėjo, kad renovacijos procesui dažnai pagalius į ratus kaišioja ankstesni ne itin sėkmingi renovacijos pavyzdžiai. Tačiau dabar viskas pasikeitė. Statybininkai ir šių darbų prižiūrėtojai – VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) atstovai – akcentavo, kad visų renovacijos darbų kokybė yra kruopščiai prižiūrima, o statybinių medžiagų technologijos bei medžiagų kokybė pažengusios taip toli, jog visus darbus galima atlikti kad ir esant speigui.

  • Renovacija: didžiulė įtaka Lietuvos ekonominiams procesams

    2004 metais Lietuvoje prasidėjęs daugiabučių namų modernizavimo projektas tęsiasi iki šiol. Nuo 2004 iki 2012 m. buvo renovuota apie 480 namų, nuo 2013 m. iki dabar jau renovuota per 1 220 namų, vien tik praėjusiais metais visiškai modernizuoti 574 namai. Tai – didžiulis šuolis vykdant daugiabučių namų atnaujinimo programą (toliau – Programa). Šiai Programai skatinti spalio mėnesio pradžioje Aplinkos ir Finansų ministerijos kartu su Europos investicijų banku įsteigė Rizikos pasidalijimo fondą (toliau – Fondas), kuris leis sėkmingai tęsti šalyje vykdomą renovaciją ir suteiks galimybę gyventojams lengvatinėmis sąlygomis šiam tikslui skolintis lėšų iš privačių bankų.

  • Utenos daugiabučių namų renovacija įsibėgėja

    Apie Aukštakalnio kvartalo renovaciją ir būtinybę renovuoti kvartale esančius daugiabučius jau ne kartą kalbėta ir rašyta. Džiugu pranešti, kad kvartalo renovacijos pradžios pirmieji šaukliai – Taikos g. daugiabučių Nr. 7, 9, 11 ir 17 gyventojai, pritarę namų renovacijai. Pritarė ir laimėjo: šiems namams beveik 26 proc. pigiau buvo nupirkti rangos darbai nei buvo numatyta investiciniuose planuose. Renovacijos sutartis su gyventojais pasirašyta ir įsigaliojo nuo šių metų rugpjūčio 1 d. Projektą rengs UAB „Plėtros partneriai", pritarimas finansavimui iš AB Šiaulių banko gautas. Paruošti dokumentai pateikti Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA) pritarimui. Kaip jau buvo rašyta, minėtų daugiabučių renovaciją vykdys UAB „Žilinskis ir KO". Sutarties terminas – 12 mėn. Tad Taikos gatvės daugiabučių namų Nr. 7, 9, 11 ir 17 renovacija turi būti baigta kitų metų rugpjūtį.

  • Švenčioniškiai daugiabučius renovuoja kvartalais

    Prieš pusę amžiaus pastatytų vienuolikos mažaaukščių daugiabučių kvartalas Švenčionių centre – atnaujintas. Ir tai yra vienas pirmųjų kvartalinės renovacijos Lietuvoje pavyzdys, kai daugiabučiai modernizuojami ne pavieniui, bet visi kartu, atliekant ir infrastruktūros remonto bei aplinkos tvarkymo darbus.

  • Renovacija – nauja gyvenimo kokybė

    Kuo šiltinimas akmens vata yra patrauklus renovuojantiems namą?

    Pastato modernizavimas, arba vadinamoji renovacija, yra puiki galimybė pagerinti gyvenamųjų patalpų mikroklimato sąlygas, sumažinti šildymo išlaidas ir taupiai naudoti gamtinius išteklius. Tai – vienkartinė investicija, kurios grąža galima naudotis visą pastato eksploatacijos laikotarpį.
    Iškart po modernizavimo pagerėja patalpų šiluminis komfortas, pastato išvaizda ir sumažėja išlaidos šildymui. Modernizuotų pastatų mikroklimatas ir investicijų grąža labai priklauso nuo pasirinktų bei įgyvendintų pastato apšiltinimo sprendimų ir energiją naudojančių inžinerinių sistemų.
    Nors šiltinimo medžiagos yra paslepiamos po apdaila, jų teikiama nauda lydi mus visą pastato gyvavimo laiką. Todėl renkantis izoliacines medžiagas pastato šiltinimo sprendinį reikėtų atkreipti dėmesį į šiltinimo medžiagų savybes ir charakteristikas.

Reklama

 

Reklama

Reklama

DPC_250x250

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:440
Vakar apsilankė:8602
Šią savaitę apsilankė:9042
Šį mėnesį apsilankė:246362
Viso (nuo 2015-02-16):5578421
Šiuo metu naršo:
98
2017-06-27