Utenos kraštotyros muziejaus padalinys tradicinių amatų centras „Svirnas” į savo veiklos kraitį jau beria trečių metų turinį. 2013 m. lapkričio 8 dieną atidarytame centre per šiuos metus šurmuliavo amatininkai, tautodailininkai, kūrėjai, jaunimas ir brandaus amžiaus sulaukę uteniškiai bei svečiai iš kitų rajonų. Visus juos mielai priima ir savo rūpesčiu bei globa apgobia centro vadovė Dalia Urbonienė, papasakojusi „Utenos dienos” skaitytojams, kaip sekasi puoselėti tradicinius amatus, kokios veiklos labiausiai domina uteniškius.
Tradicinių amatų centras „Svirnas” Utenoje veikia jau trečius metus. Ką pavyko nuveikti nuo atidarymo dienos?
Treji metai – užtektinai laiko įvertinti veikos pliusus ir minusus, atsakyti į klausimus: ar esame patraukli vieta kultūriniam turizmui, ar galime priimti atvažiuojančias dideles lankytojų grupes, kokie žmogiškieji ištekliai ir visuomenės poreikiai, kokias funkcijas vykdome ir galime vykdyti?
Tradicinių amatų centro „Svirnas” veiklą nukreipėme į tautinio paveldo produktų išsaugojimą, tradicinių amatų mokymą, amatų demonstravimą, populiarinimą, kūrimą bei realizavimą, telkiame tautodailininkų bendruomenę gauti tautinio paveldo produkto sertifikatus ir parengti mokymų programas. Įtraukdami tradicinius amatininkus, kuriame jaukią aplinką, kurioje vyksta įvairi kultūrinė-edukacinė veikla vietos ir regiono bendruomenėms.
Kas buvo sunkiausia pradėjus dirbti šio centro vadove? Kokie buvo lūkesčiai ir ar jie pasiteisino?
Tradicinių amatų centras „Svirnas” buvo tik renovuotas pastatas ir pavadinimas. Reikėjo drąsos, vidinės ramybės ir kantrybės pasirenkant teisingą kelią. Įsteigti yra viena, bet užtikrinti funkcionavimą, gyvavimą yra visai kas kita. Galvoje sukosi mintys, nuo ko pradėti, kaip išgyventi? Skaičiau, domėjausi, rinkau informaciją, važiavau į jau veikiančius amatų centrus. Esu dėkinga Utenos kraštotyros muziejaus direktorei Lilijai Jovarienei už palaikymą ir pasitikėjimą.
Džiaugiuosi, kad nepasiklydome, nepradėjome vykdyti komercinių, menkaverčių veiklų. Rinkomės sudėtingesnį kelią – autentiškus, kokybiškus neformaliojo švietimo užsiėmimus, sertifikuotų meistrų vedamus mokymus pagal patvirtintas programas, ieškodami patrauklių mokymo formų, originalios metodikos.
Džiaugiuosi, jog tai pavyksta įgyvendinti.
Koks pagrindinis tradicinių amatų centro tikslas, vizija?
Tradicinių amatų centro „Svirnas” tikslas yra išsaugoti Utenos krašto etninės kultūros paveldą, skatinti amatų tęstinumą ir plėtrą, telkti Utenos savivaldybės teritorijoje gyvenančius amatininkus, o vizija – kad „Svirnas” ir toliau būtų patraukli kūrybinės veiklos, kultūros ir paveldo pažinimo vieta.
Kaip pasikeitė centras nuo atidarymo dienos?
Entuziazmą keičia nuoseklus, sisteminis profesionalus darbas, siekiant aprėpti krašto etninę kultūrą ir jos įvairovę. Jis tapo gyvas! Gera stebėti po mokymų išeinančius pakylėtus, linksmai nusiteikusius žmones. Į mūsų gretas gražiai įsilieja jauni, amatą išmanantys meistrai. Lankytojus traukia pozityvūs, geranoriški, motyvuojantys mokytojai.
Kokius žmones vienija centras? Kas dažniausiai apsilanko?
Centro širdis – tautodailininkai-meno kūrėjai, sertifikuotų tautinio paveldo produktų meistrai Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė, Ričardas Deveikis, Danutė Kiškienė, Elena Kiškienė, Jolita Levčenkienė, Daiva Seibutienė, Julija Stankevičienė, Aleksandra Stasytienė, Vytautas Šemelis, Vytautas Valiušis, kurie dalijasi meistrystės paslaptimis su drąsiais, smalsiais, ieškančiais. Centre apsilankė jau per 5 500 amatais besidominčių žmonių.
Smagu stebėti, kaip žmonės mokymų metu sugeba pasinerti į veiklą, užsimiršti. Manyčiau, suteikiame galimybę ne tik išmokti amato, bet, svarbiausia, pabūti su savimi.
Kas apskritai yra tradiciniai amatai?
Tradiciniai amatai – ideali vietinio savitumo išraiškos forma. Tai užsiėmimas, pagrįstas iš kartos į kartą perduodama patirtimi ir specialiais įgūdžiais. Tradicinių amatų sąvokas ir kategorijas plačiau apibūdina 2007 metais Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas Tautinio paveldo produktų įstatymas. Svarbu, kad Seimas ir Vyriausybė atkreipė dėmesį į tradicinį amatą, būtiną tautinio savitumo išlaikymui.
Ar uteniškiams tokio centro reikėjo? Kodėl? Ar sunku prisikviesti į mokymus uteniškius?
Šiandien galiu teigti, kad tokio centro reikėjo ne tik Utenai, bet ir Utenos regionui. Mokymų dalyviai atvyksta iš Rokiškio, Biržų, Molėtų. Iki centro atidarymo liaudies meistrai savo amatu užsiimdavo namuose, nepristatydami jo plačiajai visuomenei. Centro atsiradimas sudarė sąlygas meistrams bei besidomintiems tradiciniu amatu žmonėms susiburti prasmingai veiklai, bendravimui ir bendradarbiavimui.
Amatų mokymai ir edukacijos – du skirtingi dalykai. Mokymai vyksta po 6–8 valandas per dieną, tai suaugusiųjų neformalus švietimas. Edukacija – pažintinė, švietėjiška veikla – trunka iki 1,5 val. Galiu papasakoti pavyzdį: organizuodami „kepurininko” dirbtuves galėjome užregistruoti tik 8 asmenis, o norinčiųjų sąraše buvo dar plius 20, todėl teko organizuoti papildomus mokymus ir pakviesti visus norinčius. Norime išgirsti kiekvieną susidomėjusį mūsų veikla. Amatų mokymai turi savo specifiką. Audimui galime priimti tik tris mokinius, nes turime vienas stakles, o štai popieriaus karpinių užsiėmimuose smagiai darbuojasi ir 20 dalyvių. Pateikti pavyzdžiai rodo, kad sunkumų su auditorijos pritraukimu neturime ir galiu teigti, kad tradicinių amatų mokymai yra populiarūs tarp uteniškių.
Kiek visoje Lietuvoje yra tradicinių amatų centrų? Kaip bendradarbiaujate su jais?
Šiandien Lietuvoje 62 amatų centrai: 20 tradicinių amatų centrų įsteigė Žemės ūkio ministerijos Tautinio paveldo ir mokymo skyrius, 42 amatų centrai įsteigti Lietuvos vietos veiklos grupių iniciatyva. Aukštaitijoje yra 33 amatų centrai, Dzūkijoje – 5, Suvalkijoje – 1, Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje – 5.
Amatų centrų juridinė priklausomybė skirtinga. Vieni pavaldūs miestų kultūros centrams, kiti – muziejams ar turizmo informaciniams centrams.
Esame pavyzdys naujai besikuriantiems ir veiklą pradedantiems centrams. Sulaukiame klausimų: ką daryti, nuo ko pradėti, kaip išgyventi? Tradicinių amatų centrų atstovai atvyksta dalyvauti mūsų veiklose, konsultuotis ir stebėti mokymus. Bendraujame, stengiamės padėti vieni kitiems. Artimiausiu metu turime tikslą organizuoti pirmąją Lietuvoje tradicinių amatų atstovų sueigą-kontaktų mugę, skirtą liaudies meistrams, tautodailininkams, verslo, turizmo, švietimo atstovams ir šiuo sektoriumi besidomintiems asmenims. Sueigos-kontaktų mugės tikslas – pasidalyti patirtimi apie amatų vyksmą regione, kultūrinio turizmo galimybes plečiant amatininkų, verslininkų, turizmo organizatorių kontaktų tinklą, skatinant bendras veiklas. Tikime, kad į šią sueigą-kontaktų mugę įtraukti suinteresuoti dalyviai sieks tarpinstitucinio bendradarbiavimo išgryninant regiono kūrybinį savitumą, tradicijas.
Kuo Utenoje esantis centras išsiskiria iš kitų Lietuvos tradicinių amatų centrų?
Džiaugiamės, kad tradicinių amatų centras įsikūręs mieste, strategiškai patogioje miesto dalyje, kas leidžia užtikrinti aktyvų žmonių dalyvavimą centro organizuojamose veiklose. Per centro gyvavimo laikotarpį parengti ir įgyvendinti prasmingi projektai: „Amatas – gyvenimo pamatas”, „Gyvieji tradiciniai amatai”, „Tradicinė liaudies grafika: medžio raižiniai”, „Sėkmės pamokos” ir kiti.
Mes turtingi ne tik materialine baze. Išskirtinumą suteikia ypatingi žmonės, savo amato žinovai, įvertinti ir pripažinti respublikinėse bei regioninėse parodose-konkursuose, vedantys mokymus tradicinių amatų centre „Svirnas”.
Į centro veiklą įsijungia nauji sertifikuoti meistrai. Su mūsų pagalba Žemės ūkio ministerijoje sertifikuoti 3 tradicinių amatų meistrai, 2 tradiciniai amatininkai, 9 tautinio paveldo produktai, patvirtinta 1 tradicinių amatų mokymo programa.
Ar Jūsų vadovaujamas centras organizuoja tik mokymus? Ką galima rasti užsukus pas Jus eilinę dieną?
Tradicinių amatų centro „Svirnas” veikla neapsiriboja vien mokymais. Organizuojame parodas, paskaitas, tradicinių amatininkų kompetencijų tobulinimo susitikimus. Jau antri metai organizuojame meistrystės demonstravimus miesto šventės metu. Centre galima rasti tautinio paveldo gaminių ekspoziciją, etnografinės literatūros, informacijos apie Lietuvos tautinį paveldą ir amatus. Greitu metu centre pradės veikti nuolatinė vilnos vėlimo dirbtuvėlė. Joje darbuosis sertifikuota tradicinių amatų meistrė Jolita Juneliūnienė.
Jei Jūs ieškote itin jaukios, netradicinės aplinkos šventei, dalykiniam susitikimui, knygos pristatymui ar tiesiog draugiškam pasisėdėjimui – mielai kviečiame pas mus! Tradicinių amatų centro „Svirnas” patalpose Jūsų poreikiams nuomojame edukacinę salę, kurioje tilps iki 25 svečių.
Kas labiausiai domina uteniškius? Kokios veiklos, kokie amatai sulaukia daugiausia dėmesio?
Uteniškius domina praktiškų, namuose naudojamų gaminių gamyba. Popierinių užuolaidėlių karpymas, kiaušinių marginimas, vilnonių kepurių bei veltinių vėlimas, krepšelių iš vytelių pynimas, pintinių juostų audimas. Šventiniu Kalėdų ir Velykų metu mėgstami jaukūs pasisėdėjimai, pašnekesiai-užsiėmimai prie žaisliukų eglutei gamybos ar kiaušinių marginimo. Nesinori išskirti nė vieno amato. Kiekvienas randa savo auditoriją.
Kurie amatininkai Jūsų centre apsilanko dažniausiai? Ką jie veikia? Trumpai papasakokite apie juos.
Trumpai neįmanoma. Visi amatininkai ir meistrai yra ypatingi. Asmenybės gerai žinančios, ko nori, tikinčios tuo, ką daro, ir ieškančios savo kelio. Tiesiogiai ir nuoširdžiai bendraudami pažįstame vieni kitus. Įsitikinau, kad gilūs išgyvenimai skatina žmogų kurti, sąmoningai vertinti tikrąsias žmogiškąsias vertybes, šeimą, tėvynę. Jie yra tikrieji kūrėjai, saugantys mūsų savastį, lietuvybę. Esu dėkinga jiems už bendrystę.
Plačiau apie mūsų organizuojamas veiklas, tautinį paveldą, meistrus ir amatus galime sužinoti Utenos kraštotyros muziejaus internetiniame puslapyje ir socialiniuose tinkluose www.utenosmuziejus.lt, www.facebook.com/tacsvirnas/.
Dėkoju už pokalbį.
Centro „Svirnas” nuotr. 
