Tendencija darbo rinkoje – į Lietuvą pirmąjį pusmetį atvyko dirbti 4 tūkst. mažiau trečiųjų šalių piliečių. Daugiau darbo rinkoje šiemet skaičiuojama pradėjusių dirbti Europos Sąjungos piliečių (1,7 tūkst.) nei pernai tokiu pat laikotarpiu.

Darbdavių pranešimų apie dirbančius šalyje užsieniečius (LDU) analizė rodo, kad trečiųjų šalių piliečių skaičius dabar siekia 150,3 tūkst. ir ES – 15,5 tūkst.

Šiuo metu Lietuvos darbo rinkoje dirba darbuotojai iš 163 pasaulio šalių. Dauguma jų – 137 nepriklauso Europos Sąjungai.

„Pirmąjį pusmetį stebime apskritai mažesnį pradėjusių dirbti užsieniečių srautą. Tačiau didesnį įdarbinimų augimą fiksuojame iš Pakistano – net 740 žmonių atvyko dirbti (padidėjo 89 proc.) ir Filipinų – 540 (244 proc.), ypač mūsų šalies didmiesčiuose. Filipiniečiai daugiausiai dirba statybininkais, suvirintojais, elektrikais, mėsininkais/žuvų darinėtojais. Beveik du trečdaliai orientuoti į Klaipėdą ir jūrinę pramonę (specializuota statyba, vandens transportas), – sakė Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė. – Pakistaniečių pagrindiniai darbai – sunkiasvorių transporto vairuotojai, virėjai, valytojai/kambarinės, betonuotojai, dažnesni ir žemos kvalifikacijos atvejai, daugiausiai dirbančių – Šiauliuose ir Vilniuje.“

Gausiausios trečiųjų šalių piliečių bendruomenės darbo rinkoje – ukrainiečiai (49 tūkst.), baltarusiai (47 tūkst.), uzbekai (9,9 tūkst.), tadžikai (6,6 tūkst.) ir indai (5,9 tūkst.).

TOP5 didžiausių trečiųjų šalių piliečių bendruomenių Lietuvoje pokyčiai per metus: mažėjo baltarusių (1,3 tūkst.), kirgizų (300), padaugėjo ukrainiečių (3,9 tūkst.), uzbekų (2,4 tūkst.) bei indų (1,8 tūkst.).

Tarp ES pilietybę turinčių labiausiai didėjo latvių 35,8 proc. iki 4,1 tūkst., rumunų – 27,4 proc. iki 4,7 tūkst., lenkų – 14,3 proc. iki 2,2 tūkst. bendruomenės.

Pasak J. Zemblytės, per metus beveik visų ES šalių darbuotojų padaugėjo, ir vienintelė išimtis – Graikija, kurios piliečių darbo rinkoje šiek tiek sumažėjo.

Šalyje dirbančių ES piliečių skaičius per metus ūgtelėjo visuose sektoriuose, tačiau labiausiai – statybos (1,4 tūkst. arba 41,2 proc.), apdirbamosios gamybos (600 arba 31,9 proc.) bei transporto ir saugojimo (300 arba 27,1 proc.).

Pagal dirbančių svetimšalių proporcijas, gerokai daugiau ES piliečių užima aukštos kvalifikacijos pozicijas nei atvykusieji iš trečiųjų šalių – 21,2 proc. (3,3 tūkst.). Vidutinės kvalifikacijos darbus dirba 8,5 tūkst. ES piliečių (55,1 proc.), nekvalifikuotus – 3,7 tūkst. (21,2 proc.).

Europiečių labiausiai padaugėjo dirbančių statybininkais ir giminiškų profesijų darbininkais (800), pagalbiniais statybos, pramonės ir transporto darbininkais (300), vairuotojais ir judamųjų įrenginių operatoriais (200).

Kaip ir ankstesniais metais, svetimšalių iš trečiųjų šalių daugiausiai transporto ir saugojimo sektoriuje – 76,4 tūkst. (50,8 proc.), statybos – 27 tūkst. (17,9 proc.), apdirbamosios gamybos – 16,2 tūkst. (10,8 proc.) ir apgyvendinimo ir maitinimo – 6,8 tūkst. (4,6 proc.).

Aukštos kvalifikacijos pozicijose šiuo metu dirba 14 tūkst. trečiųjų šalių piliečių (9,6 proc.), vidutinės – 125 tūkst. (83,7 proc.), nekvalifikuotus darbus – 10,1 tūkst. (6,8 proc.).

Pagal profesijas, šiemet daugiau trečiųjų šalių piliečių dirba vairuotojais ir judamųjų įrenginių operatoriais (1,9 tūkst.), statybininkais ir giminiškų profesijų darbininkais, išskyrus elektrikus (1,5 tūkst.), metalo apdirbimo, mašinų gamybos ir giminiškų profesijų darbininkais (1,4 tūkst.). Išskirtina, kad mažiau nei prieš metus trečiųjų šalių piliečių dirba IT specialistais (42).

Užimtumo tarnybos inf.