Spausdinti šį puslapį
2016 spalio 03, Pirmadienis 13:18

Liaudies amatai – perimti, išsaugoti, pratęsti

Liaudies amatai – perimti, išsaugoti, pratęsti
  • 6 foto

Utenos kraštotyros muziejaus padalinys tradicinių amatų centras „Svirnas" visą rugsėjo mėnesį įgyvendino projektą „Sėkmės pamokos". Keturi uteniškiams gerai žinomi meistrai – Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė, Jolita Juneliūnienė, Vaiva Lašienė bei Vytautas Valiušis – visus norinčius mokė pasidaryti medžio raižinį, pasigaminti veltinių, austi ir žiesti.

Centro „Svirnas" direktorė Dalia Urbonienė „Utenos dienai" sakė, kad projektu buvo siekiama suburti liaudies meistrus visame Aukštaitijos regione. „Utena žymi tokiais žmonėmis kaip Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė, Vytautas Valiušis. Jie laimi Liaudies kultūros centro organizuojamus konkursus. Mums buvo smalsu išgvildenti ir prisiliesti iš arčiau prie jų amato, – pasakojo D. Urbonienė. – Apie šiuos žmones skaitome spaudoje, bet mes siekėme išlukštenti sėkmės fenomeną. Jų istorijos yra skirtingos ir įdomios. Norėjome tai pamatyti iš arčiau ir pristatyti juos visam regionui." Centro direktorė teigė, kad vienas iš „Sėkmės pamokų" tikslų buvo paskatinti žmones užsiimti amatais, pristatyti savo darbus, dalyvauti konkurse „Aukso vainikui" laimėti.
Liaudies meistrų veikla – tai ne tik laisvalaikio praleidimas ar užsiėmimas, teikiantis materialinę naudą. Tai veikla, užimanti svarbią vietą liaudies kultūroje, išsaugant tautos tapatumą. Šiose „Sėkmės" pamokose dalyviams buvo atskleistas regiono savitumas, vyko kūrybiniai-praktiniai mokymai, kad meistrai galėtų rengti savo amato tęsėjus – pameistrius.
Mokymai atliko ne tik pažintinę, ugdomąją funkciją, bet ir socialinę. „Žmonėms labai trūksta bendravimo. Per daugelį centre organizuotų mokymų pastebėjau, kad čia susibūrę visiškai skirtingi žmonės, suvienyti bendros veiklos, atsiskleidžia, išsipasakoja, bendrauja ir suteikia viena kitam malonių įspūdžių", – „Utenos dienai" tikino D. Urbonienė.
„Sėkmės pamokos" iš kitų mokymų išsiskyrė savo plačia geografija. Į šiuos nemokamus užsiėmimus buvo kviečiami molėtiškiai, zarasiškiai, Biržų krašto žmonės ir kitų rajonų, kad į vieną vietą susiburtų kuo daugiau liaudies meistrų. „Smagu, kad sulaukėme norinčiųjų iš Biržų, Molėtų... Jie mokymais liko labai patenkinti, nes gavo daug informacijos – tiek praktinės, tiek teorinės", – pasakojo centro vadovė.
Mokymus vedė liaudies meistrai. Medžio raižinių subtilybių mokė O. Tumėnaitė-Bražėnienė. Jos pamokose dalyvavo žmonės iš Utenos socialinės globos namų. O. Tumėnaitė-Bražėnienė uteniškiams labiau pažįstama kaip karpinių, margučių meistrė, todėl medžio raižiniai – dar vienas talentas, kuriuo tautodailininkė pasidalijo su norinčiaisiais. „Odeta – medžio raižinių pradininkė Utenoje. Raižiniai yra kilę iš Žemaitijos. Kretingos muziejuje galima rasti senųjų tikrųjų medžio raižinių. Tai seniausia iškiliaspaudės grafikos technika", – pasakojo D. Urbonienė ir pridūrė, kad O. Tumėnaitė-Bražėnienė „Aukso vainiką" yra laimėjusi ne su karpiniais, o su medžio raižiniais. Centro „Svirnas" vadovė teigė, kad karpytojų ratas jau pakankamai išsiplėtė, yra pasekėjų, mokinių, kurie kartu su O. Tumėnaite-Bražėniene sėkmingai dalyvauja parodose, plėtoja savo pomėgį. O štai medžio raižytojų Utenoje kaip ir nėra, ji vienintelė su šiais darbais dalyvauja parodose.
Pasibaigus medžio raižinių mokymams, į centrą „Svirnas" kulniavo tie, ką domino audimas. Šio amato pamokyti sutiko tekstilininkė V. Lašienė, kuri dirba su savo vyro Audriaus gamintomis staklėmis. „Tai labai šaunus šeimyninis duetas, o mokymų dalyviams laiko rado ne tik Vaiva, bet ir Audrius", – džiaugėsi D. Urbonienė. Smalsūs kursų dalyviai susipažino su audimo teorija, staklių paruošimu, audinio projektu, drobinio pynimo užtaisymo brėžiniu, mazgų rūšimis, metimo tankumo apskaičiavimu.
Velti vilną centre „Svirnas" mokė J. Juneliūnienė. „Šių mokymų moterys labai norėjo, nes yra praktiškas užsiėmimas. Iš karto matosi darbo rezultatas. Buvo moterų, kurios pačios laiko avis, todėl turi vilnos – pagrindinės žaliavos šiam darbui, – pasakojo D. Urbonienė. – Norinčių buvo nemažai, todėl teko formuoti dvi grupes." „Svirno" vadovė tikino, kad J. Juneliūnienė suteikė išsamios informacijos, kaip pasigaminti kepurę, šlepetę ar kitą norimą gaminį. Ir nors užsiėmimuose dalyvavo moterys, kurios jau yra bandžiusios velti vilną ar tai daro jau kurį laiką, J. Juneliūnienė atskleidė ne vieną paslaptį, susijusią su kokybiško gaminio gaminimu. „Džiaugiuosi, kad turime tokius jaunus, tačiau gabius amatininkus, gebančius apginti savo nuomonę, ženklą, amatą, kokybę", – gyrė meistrus D. Urbonienė.
Paskutinę rugsėjo mėnesio savaitę į savo dirbtuves Leliūnų miestelyje pakvietė puodžių karalius V. Valiušis. Visi norintys susipažino su pačiu meistru, darbine aplinka. D. Urbonienė atskleidė, kad dalyviams šie užsiėmimai itin įstrigo. „Susidoroti su žiedimu buvo gana sunku. Atrodo, V. Valiušis molį prakalbina be didelių pastangų, gabalėlis greitai įgauna norimą pavidalą, o štai užsiėmimų dalyviams jis taškosi į šonus ir išplaukia", – teigė „Svirno" direktorė ir pridūrė, kad vis dėlto bet kurioje srityje 99 proc. sėkmės sudaro darbas ir 1 dalis yra talentas ar genialumas.
Užsiėmimuose dalyvavo įvairios grupės. „Jei medžio raižiniams mes galime priimti 10 žmonių, tai audimui – tik tris žmones. Mes turime vienas stakles, todėl būtų labai ilgu kitiems laukti galimybės pabandyti austi. O štai pas V. Valiušį yra 5 žiedimo staklės, prie kurių gali dirbti norintys", – „Utenos dienai" sakė D. Urbonienė.
Centro vadovė atskleidė, kad šiais metais užderėjo įvairių projektų. Jie suteikia galimybę žmonėms susipažinti su liaudies amatų tradicija, pabandyti patiems išmokti to, kas kažkada buvo įprasta. „Matydama, kaip sudėtinga yra austi, kiek reikia išmanyti, stebiuosi, kad mergaitės, nemokėjusios skaityti ir rašyti, mokėdavo austi. Tai yra mūsų genuose", – tvirtino D. Urbonienė ir pridūrė, kad tokių veiklų centre netrūks, o aktyvus lankymas rodo, kad uteniškiams to reikia.

„Svirno" nuotr.

Paveikslėlių galerija

Susiję įrašai (pagal žymę)

traffix.lt