Talentinga tapytoja kaimynus įtraukė į įdomią veiklą
2019 birželio 28, Penktadienis 09:53

Talentinga tapytoja kaimynus įtraukė į įdomią veiklą

Talentinga tapytoja kaimynus įtraukė į įdomią veiklą
  • Lina NARČIENĖ
  • 23 foto, video
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Netapanti peizažų, tačiau dievinanti gėles. Šie žodžiai labiausiai tiktų apibūdinti Sirutėnuose gyvenančią talentingą menininkę Ramunę Ulevičienę, kuri, anot jos, labiausiai mėgsta maudytis ankstų rytą ežere, kurį gaubia rūkas, o po romantiškų maudynių puikiai nusiteikusios tapytojos dvasinę ramybę atspindi jos kūriniai – plastiški, daugiaprasmiai, profesionaliai suderintomis spalvomis. Metams bėgant kūriniai tampa vis gilesni, verčiantys susimąstyti, atrasti kažką nekasdieniška. Tačiau neretai paveikslai pražysta gėlėmis, kurios skleidžiasi vis nauja gyvastimi ir ragina dar kartą įkvėpti aromato ir pajusti spalvų žaismą.

Kaip galite apibūdinti savo kūrybą? Kuo ji išskirtinė?

Nemanau, kad ji kažkuo išskirtinė. Aš išgarsėjau su straipsniu „Ramunė, tapanti gėles", kuris buvo publikuojamas viename iš rajono laikraščių. Viskas prasidėjo nuo gėlių, kurias labai mėgau ir mėgstu tapyti iki šiol. Maždaug prieš 30 metų, kai dar mano vaikai buvo maži, pradėjau piešti ir tie pirmieji kūriniai buvo skirti papuošti buičiai. Juk anais laikais parduotuvėse nusipirkti nieko nebuvo, tad teko į rankas paimti teptuką. Taip pat mėgstu kurti interjerą: patinka pačios kūryba, originalumas, spalvų ir atspalvių parinkimas bei jų derinimas. Mano kūryba susidomėjo ir žmonės, kurie pirko paveiksliukus, todėl jų nupiešdavau šimtus. Mano ranka laikui bėgant lavėjo: kas daug dirba, visuomet pasiekia rezultatų. Galbūt šventvagiška sakyti, kad tai ne Dievo dovana. Aš laikausi tokios nuomonės, kad visa tai išmokta. Juk ne kiekvienas turi noro ir minčių apskritai pradėti tapyti. Tai ilgų metų darbas, praktika ir, žinoma, begalinis noras tuo užsiimti.
Peizažai manęs niekuomet netraukė. Mėgau kartu su vaikais vaikščioti po pievas, braidyti po jas ieškant gražiausių vasaros žiedų, glėbiais neštis namo, jais puošti buitį. Be to, anksčiau nebuvo populiaru tapyti gėles, dažnas kūrėjas piešdavo tik peizažus ar jūrą. Gal daug kas ir pasišaipydavo, kad Ramunė gėlininkė, o ne tapytoja, bet aš tapytojos titulo ir nesiekiau. Aš tapau tai, kas man patinka.

Kokios Jūsų mėgstamiausios gėlės? Galbūt ramunės?

Neturiu mėgstamiausių gėlių ir spalvų. Man tapyboje svarbiausia yra spalvų ir nuotaikų išraiška. Jeigu darbas kvepia, vadinasi, jis pavyko. Turi jame atsispindėti gyvybė, jausmas ir nuotaika. Kalbėdama apie spalvas, galiu pasakyti, kad jos būna suderintos ir nesuderintos, tinka arba ne. Štai aš nelabai mėgstu violetinę spalvą, tačiau virtuvės sienas ėmiau ir nudažiau būtent šia spalva. Paprasčiausiai pritaikiau prie mėgiamų užuolaidų.

Ko reikia menininkui, kad gimtų paveikslas?

Dvasinės ramybės. Jeigu viskas gerai klojasi, širdy ramu ir dūšia dainuoja – spalvos liejasi taip pat laisvai. O jeigu juntamas nerimas ir tenka skubėti, tuomet geriau neimti teptuko į rankas. Jau esu įsitikinusi, kad iš to nieko neišeis: spalvos veliasi, viskas išsimurzina.

Ar tapytojui reikia nuolat tobulėti ir mokytis?

Žinoma, blogas tas tapytojas, kuris sustoja. Jeigu tampi žemesnio lygio, pasidarai lyg amatininkas, štampuojantis paveikslus. Stengiuosi to nedaryti. Per tris dešimtmečius mano tapyba keitėsi. Stilius ir mintys taip pat. Jei anksčiau nupiešdavau gėlytės žiedelį vazoje, dabar toks žiedelis pavaizduotas turintis reikšmę. Pradėjau paišyti veidus, figūras, išdrįsau paveiksle atspindėti ir nuotaikas. Štai vienas toks paveikslas gimė ankstų rytą po pasivaikščiojimo parke. Šiame kūrinyje žaidžia šešėliai, spalvos, simboliai. Žiūrint į jį apima savotiškas džiugesys. Norisi, kad pasižiūrėjęs į tokį paveikslą žmogus justų emocijas. Šiuo metu laukiu tokio momento, kai ryšiuosi tapyti tik tai, ko pati noriu. Kartais labai varžo užsakymai. Kiekvienam darbui reikia įdėti daug meilės.

Kas yra Jūsų tapybos vertintojai?

Žmonės. Turiu dailininkų draugų, kurie pataria, pakritikuoja. Toji kritika man labai naudinga. Aš iš to mokausi. Stengiuosi nekopijuoti kitų kūrėjų mene naudojamos technikos, viską išrandu pati. Pastarieji mano darbai įgavo gilumo įspūdį. Natiurmortas gilus: į jį žvelgiant galima pastebėti kelis sluoksnius ir ne vieną foną. Tai suteikia 3D efektą.

Ar Jūsų kūrybą įkvepia gamta?

Galbūt daugiau vidinė būsena. Kaip jau minėjau, jeigu vidinė būsena gera, širdis dainuoja, kūryba irgi spindi. Aš daugiausia ieškau emocijų, o ne gamtos detalių. Nuvykusi į užsienį pirmiausia noriu pajusti tos aplinkos dvasią, o ne aplankyti, tarkim, muziejų.

O duoklę Jūs, kaip menininkė, atiduodate Sirutėnams?

Kompromituojantis klausimas. Ne, vaizdų netapau. Yra menininkų, kurie tapo peizažus ir jiems gerai sekasi. Nelendu į tas erdves ir man gerai. Jeigu taip galima sakyti, Sirutėnams duoklę atiduodu. Mes, visi sirutėniškiai, tapome bendrą paveikslą. Turime savotiškus tapymo vakarėlius, į kuriuos susirenka žmonės ir kiekvienas turi galimybę nutapyti po žolynėlį. Jie turi puikią galimybę išbandyti patiems prisiliesti prie meno technikos. Tačiau kai kuriuos tenka įkalbinėti: neretai iš pradžių jaučiasi labai drąsiai, o į rankas pasiėmę teptuką suabejoja bijodami sugadinti. Aš aiškinu, kad jie nieko nesugadins. Argi labai svarbu, kur gėlės žiedelis ar lapelis bus palinkęs? Atėję vaikai pasiteiravo, ar gali nupiešti kirmėlytę. Taip atsirado ne tik kirmėlytė, bet ir drugelis bei kolibris.
Ši idėja man gimė tuomet, kai gyvenau Olandijoje. Turėdavau pamokėlių, kurių metu tapyti mokydavau mokinius. Vėliau mano draugės sugalvodavo tapymo vakarėlius: taip gimdavo nuostabūs paveikslai. Tiesiog taip išsirutuliojo, kad bendrą darbą nusprendė tapyti Sirutėnų gyventojai. Manau, kad iki rugpjūčio mėnesio pabaigos mes paveikslą „Sirutėnų puokštė" jau užbaigsime.

Ar turite mėgstamiausią paros laiką ar auksinę valandą, kuri menininkui atneša sėkmę?

Geriausias laikas mano tapybai – dvi valandos prieš vidurnaktį ir dvi po to. Su tuo bandau kovoti, bet sunkiai sekasi. Naktį trūksta šviesos, tačiau nieko kitaip negaliu pakeisti. Diena mano akyse prabėga kažką veikiant, kartais užsiimant ir visiškai nereikšminga veikla. Turiu naują tradiciją keltis ryte 5 val. ir eiti maudytis ežere apsuptai besidraikančio rūko. Tai labai romantiška, šis malonumas puikiai nuteikia visai dienai.

Ar savo tapyboje bandėte atspindėti tautosakos motyvų ar etnografinių elementų?

Anksčiau kavinėms ir restoranams piešdavau tokius „baibokiukus", tačiau visa tai liko praeityje. Tie pirmieji darbai nebuvo kažkokie tobuli ir išskirtiniai, tačiau puikiai papuošdavo interjerą.

Vytauto Ridiko video
nuotr. V. Ridiko ir R. Ulevičienės asmeninio archyvo

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Žaismingoje dailininkės kūryboje – pavasariški žydėjimai

    Daugiausia gamtos detales savo kūryboje mėgstanti atspindėti ignaliniškė menininkė, pedagogė, šiemet pelniusi garbingą Metų mokytojos titulą, Nijolė Trinkūnienė yra atvira ir šiltai bendraujanti moteris. Ignalinoje gyvenantys ir ją pažįstantys žmonės kūrėją apibūdina kaip asmenybę be kaukių ir vaidybos – tokia, kaip ir jos paveikslai. Žvelgiant į juos galima pajusti gerumą ir meilę, besiliejantį džiaugsmą ir šviesą. Ir ne pro miglas, ne pro rūką, o ryškiomis ir aiškiomis spalvomis, dideliais žiedais, šiltais peizažais. „Menas turi pakylėti nuo žemės. Norisi tapyti ir dovanoti žmonėms grožį, nes blogis ir taip iš visų pakampių lenda“, – prisipažino dailininkė. Nijolės paveikslai – žydintys, o mėgstamiausia gėlė – aguona. Kad ir sausoje nederlingoje laukų dirvoje, kad ir vėjų lenkiama, aguona vis kelia galvą Ignalinos krašto dukros kūryboje... O oranžinės spalvos tiek daug šios motes kūryboje... ir gyvenime.

  • Į menininkės piešinius sugula ir praeities simboliai

    Tapyba ant stiklo ir šilko – užsiėmimas, užvaldęs molėtiškę Dalią Stalauskienę, teikia ne tik kasdienio džiaugsmo, bet ir kaskart leidžia prisiliesti prie mūsų tautos šaknų. Ne viena senovinė skrynia paliesta, ne vienas augalėlis prakalbintas, ne vienas liaudiškas motyvas perkeltas į kūrinius. Molėtų centre savo dirbtuvėlėse įsikūrusi menininkė pedagogės duoną iškeitė į laisvos menininkės darbą ir šiuo metu meistriškai kuria spalvingus paveikslus, dekoruoja vazas, butelius ar prisilietus joms rankoms permatomas šilkas tampa prabangiu šalikėliu.

  • Uteniškės tapytojos darbai ugnelę įžiebia kiekvienam

    Utenos kolegijos dėstytoja dailininkė Laima Tubelytė-Kriukelienė pastarąjį dešimtmetį didžiausią kūrybinio laiko dalį skiria didelio formato drobių tapybai Lietuvos istorijos tema. L. Tubelytės-Kriukelienės darbai – tai prasmingos meno ir istorijos pamokos tiek jaunimui, tiek vyresnio amžiaus žmonėms, istorinėje atmintyje ieškantiems savosios tapatybės. Su dailininke apie jos kūrybą kalbėjomės Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, tad neatsitiktinai pagrindine pokalbio tema tapo Lietuvos istorijos, menininko pareigos savo šaliai klausimai.

  • Nijolės paveiksluose – meilė Ignalinai

    Birželio 7 dieną Utenos kraštotyros muziejuje atidaryta ignalinietės Nijolės Trinkūnienės tapybos darbų paroda „Ignalinos krašto spalvos“. Pavasarį uteniškiams pristačiusi įspūdingą margučių kolekciją, dailininkė buvo pakviesta atvežti ir savo paveikslus. Kaip sakė muziejininkė Rolanda Gudynienė, kūrybinės ir gamtos galios juose pasireiškia ryškiai ir su aukštaitišką prigimtį atskleidžiančia stebinančia grožio jėga. Paveiksluose jautriai perteikti gimtojo krašto peizažai, pavasario ir vasaros žydėjimo spalvos, šiltas žvilgsnis į ežerų vandenyje atsispindinčius tolius.

  • Bus atidaryta Gintaro Gesevičiaus tapybos darbų paroda

    Utenos kultūros centro dailės galerijoje nuo spalio 23-os iki lapkričio 23 dienos bus eksponuojama dailininko Gintaro Gesevičiaus tapybos darbų paroda.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:935
Vakar apsilankė:9849
Šią savaitę apsilankė:20881
Šį mėnesį apsilankė:106549
Viso (nuo 2015-02-16):11601244
Šiuo metu naršo:
56
2019-11-13
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!