Ūkininkavimas – tai ne darbas, o gyvenimo būdas – taip tarpusavyje juokauja ūkininkai ir jiems tikriausiai pritartų visi, kas yra susidūręs su žemės ūkiu. Visuomet geras darbas turi būti įvertintas, tad praėjusį penktadienį ūkininkai iš visos Lietuvos atvažiavo į Kauną, kur 22-ąjį kartą vyko ūkininkų apdovanojimai „Metų ūkis”. Į gausų apdovanotųjų būrį pateko ir uteniškiai Marijana ir Paulius Dijokai, Alvydas Barsteiga bei Ramunė ir Arūnas Smalsčiai.

„Dirbti žemę nėra lengva – tai darbas, reikalaujantis daug pastangų ir pasiaukojimo. Lietuva gali didžiuotis savo žemdirbių tradicijomis, kurios yra puoselėjamos ir perduodamos iš kartos į kartą. Todėl man labai malonu sveikinti geriausius Lietuvos ūkininkus. Tokie konkursai – tai gera galimybė pastebėti ir įvertinti pačius geriausius, pačius inovatyviausius ūkius. Šiandien yra geriausias laikas Jums padėkoti už Jūsų darbą”, – į ūkininkus kreipėsi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, sveikindama „Metų ūkio 2015″ nugalėtojus. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pažymėjo, kad tik dirbant išvien įveikiami visi sunkumai. Juk būtent Lietuvos ūkininkai prikūlė 5,5 mln. tonų grūdų ir šie rodikliai vis auga. Premjeras žemdirbiams linkėjo stiprybės ir užsispyrimo siekiant dar geresnių rezultatų.
Šiais metais 121 žemdirbys gavo apdovanojimą, o iš viso konkurse dalyvavo 410 ūkininkų iš 41 savivaldybės. Tarp nugalėtojų vyravo gyvulininkystės ir mišrios specializacijos ūkiai, vidutinis ūkininkaujančių amžius – 47 metai. Jauniausiam nugalėtojui – 25 metai. Apibendrinant visų laimėtojų ūkininkų dirbamą žemės plotą pagal užpildytas anketas paskaičiuota, kad ūkininkai žemės ūkio veiklai išnaudoja per 27 tūkst. ha žemės.
„Metų ūkio” apdovanojimo metu buvo pagerbti ir uteniškiai – I vietą Utenos rajone užėmę Marijana ir Paulius Dijokai, II – Alvydas Barsteiga, o III – Ramunė ir Arūnas Smalsčiai.
Pirmosios vietos laimėtojai leliūniškiai Marijana ir Paulius Dijokai gyvena Vosgėlių kaime. Jauna šeima šiuo metu laiko apie 1000 triušių, o artimiausiu metu planuoja atidaryti nuosavą skerdyklą. Kaip sakė Paulius, prieš kelis metus jis su savo žmona Marijana kurį laiką dirbo Airijoje. Tačiau paragavę emigranto duonos, Dijokai nusprendė grįžti į savo tėvynę ir dirbti čia. Juolab, kad ūkininkavimui pamatai jau buvo pastatyti: Pauliaus ūkį perėmė iš savo tėvelio Broniaus Dijoko. Ūkininkauti tradiciškai (auginti galvijus), anot Pauliaus, būtų buvę išties sudėtinga, nes tam reikėjo didelių investicijų. Sutuoktinių akys krypo į triušininkystę: triušių auginimu jie jau domėjosi dirbdami Airijoje. Sugrįžę į Lietuvą įgyvendino šią idėją: Dijokai nusipirko 12 triušių patelių ir vieną patinėlį. Kasmet triušių gretos didėjo, jiems reikėjo didesnių patalpų. Šiuo metu apie 1000 ilgaausių gyvena fermoje, kurioje anksčiau buvo laikomos kiaulės.
Šiųmetis įvertinimas, kaip teigė Paulius Dijokas, jam yra labai svarbus. „Šis įvertinimas mums, pradedantiems ūkininkams, reikšmingas. Žmogus, pirkdamas triušį, dar kartą galės įsitikinti, kad jis nebuvo augintas kažkur garaže, o laikantis visų reikalavimų”, – sakė uteniškis ūkininkas.
Antrosios vietos laimėtojas Vaikutėnų šinšilų auginimo ūkio įkūrėjas Alvydas Barsteiga „Metų ūkio” apdovanojimo įteikimo ceremonijoje nedalyvavo – į ūkininkams skirtą renginį atvyko jo atstovas Vytautas Vanagas. Tradicinio atsakingo gyvūnų auginimo verslo asociacijos valdybos narys Alvydas Barsteiga per pastaruosius metus apleistą kaimo mokyklą Vaikutėnuose pavertė moderniu šinšilų auginimo ūkiu, kur šiuo metu auginama daugiau nei 1 200 kailinių gyvūnų.
Trečiosios vietos laimėtojai uteniškiai Ramunė ir Arūnas Smalsčiai Vyžuonose augina žirgus ir mėsinius galvijus.

Laikraščio „Utenos diena” inf.