KaimasParama miškui veisti ir prižiūrėti
2018 balandžio 23, Pirmadienis 09:02

Parama miškui veisti ir prižiūrėti

Parama miškui veisti ir prižiūrėti
  • Jurgita JAROŠEVIČIŪTĖ

Natūralūs miškai – didžiulis Lietuvos gamtos turtas, tarnaujantis valstybės ir piliečių gerovei, saugantis kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę. Kiekvienas šalies gyventojas turi ne tik puoselėti bei saugoti esamus, bet ir, esant galimybėms, sodinti naujus miškus ar atkurti pažeistus jų plotus. Tam nenašių, nederlingų ir dirvonuojančių žemių savininkams yra suteiktos visos galimybės – pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisima“ skiriama vienkartinė parama miškui veisti ir kasmetinė išmoka.

Miškus būtina saugoti ir puoselėti
Lietuvos miškai – vienas svarbiausių mūsų šalies biosferos elementų. Nepriklausomai nuo nuosavybės formos, miškas yra nacionalinis turtas, kuris turi būti išsaugotas ateities kartoms, tenkindamas ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes. Miškas ne tik teikia medieną ir kitus miško produktus, bet yra ir esminis ekologinės pusiausvyros faktorius, sudarydamas daugelio gyvūnijos ir augmenijos rūšių buveines, stabdydamas dirvos eroziją, absorbuodamas anglies dvideginį bei grynindamas orą, saugodamas gruntinius ir paviršinius vandenis, suteikdamas galimybę miesto ir kaimo gyventojams poilsiauti.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2017 m. sausio 1 d. miško žemės plotas Lietuvoje buvo beveik 2,2 mln. ha ir sudarė 33,5 proc. šalies teritorijos. Nuo 2003 m. sausio 1 d. šis plotas padidėjo 144,3 tūkst. ha, o šalies miškingumas – 2,2 proc. Per tą patį laikotarpį mišku apaugusios žemės (medynų) plotas padidėjo iki 2 058,4 tūkst. ha. VĮ Registrų centro duomenimis, valstybinės reikšmės miškai užėmė 1 088,6 tūkst., o privatūs – 848,8 tūkst. ha.

Galima kreiptis paramos miškui sodinti
Miško veisimas ne tik suteikia galimybę ūkininkui išsaugoti savo žemę, gauti iš jos pajamų, bet ir saugo aplinką, užtikrina tvarią miškų ūkio plėtrą bei švelnina klimato kaitą.

„Ne paslaptis, kad žemė žmogui yra neatsiejama jo būties dalis, savo žemės atsisakyti dažnas nenori net bėdos prispirtas. Būna situacijų, kai ta žemė nenaši, sunkiai prieinamose vietovėse arba ūkininkas nebegali skirti jai tiek dėmesio ir jėgų, kiek skirdavo anksčiau. Tokiais atvejais ūkininkai ir kiti žemės savininkai turi puikią galimybę savo plotus užveisti mišku, nes jo priežiūrai ir veisimui galima gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą“, – teigė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Dalia Rutkauskaitė.

Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje yra skelbiama, jog paraiškos miško veisimo paramai gauti teikiamos nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d., tai atlikti galima tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos ŽŪMIS portalo internetine prieiga https://zumis.lt. Paraiškas per ŽŪMIS reikėtų suskubti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 12 valandos. Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 9 797 662 Eur paramos lėšų.

Teikti paraiškas gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, bei savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.

Pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ remiamas miško veisimas (mokama vienkartinė kompensacinė išmoka), įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka).

Tačiau parama neteikiama, jei sodinami trumpos rotacijos želdiniai (kirtimų rotacijos trukmė – iki 15 metų), kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti. Želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos nemokamos.

Paraiškos miško veisimo paramai gauti teikiamos iki balandžio 30 d. ŽŪMIS portale https://zumis.lt.

Užs. Nr. ŽŪM/03, Vytauto Ridiko nuotr.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Tėvai gali kreiptis dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamo maitinimo

    Prasidedant naujiems mokslo metams mokiniams iš mažesnes pajamas gaunančių šeimų skiriamas nemokamas maitinimas mokykloje ir 57 eurų dydžio parama mokinio reikmenims įsigyti. Prašymai dėl socialinės paramos mokiniams – nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti – savivaldybėse jau priimami nuo liepos 1 dienos. Tuos, kurie dar nespėjo to padaryti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ragina nedelsti ir kreiptis į savivaldybes, kad vaikai mokinio reikmenimis būtų aprūpinti kuo greičiau ir nemokamas maitinimas būtų skiriamas nuo mokslo metų pradžios.

  • Dalyje Lietuvos miškų – aukščiausio laipsnio miškų gaisringumas

    VĮ Valstybinių miškų urėdija informuoja, kad dėl daugelyje rajonų vyraujančio ketvirtos arba penktos klasės miškų gaisringumo Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kauno, Kazlų Rūdos, Kupiškio, Lazdijų, Marijampolės, Prienų, Rokiškio, Šalčininkų, Tauragės, Trakų, Varėnos, Vilkaviškio ir Vilniaus rajono miškuose uždraustas arba ribojamas patekimas į miškus.

  • Smulkiesiems ūkiams dėl paramos konkuruoti nereikia

    Viena didžiausių smulkiųjų ūkių išlikimo problemų – konkurencija. Smulkiesiems sunku kovoti su stambiaisiais, kurie gamindami didelius kiekius žemės ūkio produkcijos gali parduoti ją už mažesnę kainą, greičiau patiekti į rinką, o ir kiekius pasiūlyti didesnius, kurie labiau domina didelius užsakovus.

  • Supaprastintos sąlygos kaimo plėtros paramai

    Žemės ūkio ministerijai keliant tikslą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP) padaryti prieinamesnę didesniam pareiškėjų skaičiui, Europos Komisija patvirtino KPP pakeitimus. Dėl jų pretenduoti į paramą mūsų šalies žemės ūkiui, miškų ūkiui ir kaimo plėtrai nuo šiol tapo paprasčiau, o ją įsisavinti lengviau.

  • Valstybės paramos sutarčių pasirašymas – žalia šviesa tolesniam renovacijos vykdymui

    VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA), baigusi vertinti pagal paskutinį aplinkos ministro kvietimą daugiabučiams namams atnaujinti gautas paraiškas, pradeda valstybės paramos teikimo sutarčių pasirašymą. Sutartys išsiųstos renovuojamų daugiabučių namų administratoriams, kurie per 30 dienų turės jas pasirašyti. Pasirašius sutartis administratoriai galės pradėti tolimesnius veiksmus projektams įgyvendinti – finansuotojų paiešką, projektavimo darbų bei rangos darbų pirkimą ir t. t. Tai – naujovė, kuri atsirado tik vykdant paskutinį kvietimą, nes anksčiau projektas ir rangos darbai paprastai būdavo perkami kartu.

  • Parama gyvuliams įsigyti – beveik 2 mln. eurų

    Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos baigė paraiškų priėmimą grynaveisliams mėsiniams galvijams, grynaveislėms avims ir ožkoms įsigyti. Bendra paramos suma siekia beveik 2 mln. eurų. Buvo pateikta per du šimtus paraiškų.

  • Mokesčių administratorius primena – paramą patogiausia skirti elektroniniu būdu

    Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – AVMI) įsibėgėjant deklaravimui primena gyventojams apie galimybę savo sumokamo pajamų mokesčio dalį skirti paramai. Iki 2 proc. sumokėto pajamų mokesčio paramą galima skirti įvairioms organizacijoms, labdaros fondams, įstaigoms ir menininkams bei iki 1 proc. – politinėms partijoms. Paramos prašymus reikia pateikti iki gegužės 2 dienos. Šiuo metu šalies gyventojai jau yra pateikę apie 105 tūkst. paramos prašymų.

  • Parama investicijoms į žemės ūkio valdas

    Ūkininkai, siekiantys modernizuoti savo ūkius, nuo kovo 1 d. kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Parama teikiama investicijoms į specializuotus gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ar augalininkystės sektorius.

  • Nuo liūčių nukentėjusiems ūkininkams – 15 mln. eurų parama

    Europos Komisija (EK) patvirtino įgyvendinimo reglamentą, kuriuo nuo liūčių ir potvynių nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams skyrė 9 mln. 120 tūkst. eurų kompensaciją. EK trims Baltijos šalims ir Suomijai iš viso skyrė 15 mln. eurų paramos.

  • Išmokėta parama už papildomą bičių maitinimą

    Bičių laikytojams 2017 metų pabaigoje išmokėta 638 tūkst. eurų parama už papildomą bičių maitinimą. Paramos sulaukė 6 704 bitininkai. Jiems parama išmokėta vadovaujantis Paramos teikimo bičių laikytojams už papildomą bičių maitinimą taisyklėmis bei remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktais duomenimis.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:13
Vakar apsilankė:3590
Šią savaitę apsilankė:11376
Šį mėnesį apsilankė:62435
Viso (nuo 2015-02-16):8869410
Šiuo metu naršo:
22
2018-08-16
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!