Neapdraudus automobilio – bauda ir vairuotojui, ir savininkui
ĮvairenybėsNeapdraudus automobilio – bauda ir vairuotojui, ir savininkui
2016 rugsėjo 22, Ketvirtadienis 08:58

Neapdraudus automobilio – bauda ir vairuotojui, ir savininkui

Neapdraudus automobilio – bauda ir vairuotojui, ir savininkui

Trečiadienį Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui griežtinti viešajame eisme dalyvaujančių, tačiau privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (PCAD) nedraustų transporto priemonių savininkų atsakomybę.

„Įstatymas reikalauja, kad privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonę draustų jos savininkas. Šiuo metu už nedraustos transporto priemonės dalyvavimą eisme baudžiamas vairuotojas, kuris nebūtinai yra savininkas. Dėl to įstatymo pakeitimu siekiame užtikrinti, kad atsakomybę už pažeidimus prisiimtų ir vairuotojai, ir transporto priemonių savininkai", – sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė.
Pagal šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, PCAD nedraustą transporto priemonę vairuojančiam asmeniui skiriama 60–120 eurų bauda už tai, kad jis neapdraustą priemonę vairavo. Tačiau vairuotojas nebūtinai yra šios transporto priemonės savininkas, kuris pagal įstatymą privalo ją apdrausti. Tokiu atveju savininko atsakomybė perkeliama neapdraustą transporto priemonę vairuojančiam asmeniui, o pats savininkas dėl padaryto įstatymo nusižengimo lieka nenubaustas.
Todėl Finansų ministerija pasiūlė, kad nuo 60 iki 120 eurų bauda būtų skiriama eisme dalyvaujančios, bet PCAD nedraustos transporto priemonės vairuotojui ir savininkui, jeigu tai – skirtingi asmenys: vairuotojas būtų baudžiamas policijos tikrinamoje vietoje, o savininkas – jam nedalyvaujant. Jeigu paaiškėtų, kad policijos sustabdytos ir tikrinamos tokios priemonės vairuotojas ir savininkas yra vienas ir tas pats asmuo – jis būtų baudžiamas vieną kartą.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas reikalauja, kad transporto priemonę šiuo draudimu apdraustų savininkas arba asmuo (nesvarbu ar fizinis, ar juridinis), kuris ją naudoja pagal finansinės (lizingo), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį.
Seimui pritarus, siūlomos nuostatos turėtų įsigalioti nuo kitų metų, kartu su naujuoju Administracinių nusižengimų kodeksu.
Įstatymo projektą Seimas numato svarstyti spalio 11 dieną.

Finansų ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Draudikai: praėjusieji metai šalyje buvo avaringesni, bet ne Utenoje

    Ne tik Lietuvos kelių policijos duomenys, kuriuose fiksuojami tragiškų pasekmių turėję eismo įvykiai, bet ir smulkesnes avarijas atspindinti draudikų statistika byloja tą patį – praėjusiais metais avaringumas šalyje išaugo. Draudimo bendrovė BTA pernai užfiksavo 11,8 tūkst. eismo įvykių, kuriuos sukėlė lengvieji automobiliai – 20 proc. daugiau nei 2018 m. Labiausiai jų skaičius augo Alytuje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

  • Aukštaitijoje BTA šiemet gyventojams atlygino beveik 4 mln. eurų nuostolių

    Nelaimės ir nuostoliai, kaip sako liaudies išmintis, po vieną nevaikšto. Neaplenkia jie ir Aukštaitijos gyventojų – per devynis šių metų mėnesius draudimo bendrovė BTA čia užfiksavo per 6 700 būsto, turto bei automobilių suniokojimo atvejų. Už juos BTA gyventojams atlygino 3,7 mln. eurų nuostolių. Po šiais skaičiais slepiasi skaudžios nelaimės, įvykusios ne tik didžiuosiuose Aukštaitijos miestuose, bet ir Ukmergės, Kėdainių, Rokiškio, Kaišiadorių, Radviliškio, Anykščių, Biržų bei kituose rajonuose. Vien Utenos mieste ir rajone dėl žalos atlyginimo į BTA kreipėsi 181 gyventojas, bendra jų patirtų nuostolių suma siekė beveik 80 tūkst. eurų.

  • Statistinis avarijų sukėlėjas – į trečią dešimtį įkopęs vyras

    Per septynis šių metų mėnesius iš viso užfiksuota beveik 10 tūkstančių eismo įvykių, rodo Europos bendrovės „ERGO Insurance" Lietuvoje duomenys. Beveik 40 proc. avarijų sukėlė vyrai, tarp kurių rizikingiausia amžiaus kategorija – 26-30 metų. Trečią dešimtį įpusėję vyrai sukėlė daugiausiai – virš 600 – eismo įvykių, tai sudaro 6 proc. visų užfiksuotų avarijų.

  • Nedraustiems studentams užsienyje gresia didelės išlaidos

    Studijuoti svetur išvykę jaunuoliai, pamiršę Lietuvoje susitvarkyti dokumentus dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD), gali patekti į nemalonią situaciją, kai jiems susirgus už gydymo įstaigoje suteiktas paslaugas bus paprašyta susimokėti. Pasirinkusieji studijas Europos Sąjungos (ES) šalių narių, Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino bei Šveicarijos aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų studijų programas asmenys yra draudžiami PSD valstybės lėšomis.

  • Penki svarbūs faktai apie sveikatos draudimą Europoje

    Vasara – atostogų metas. Vykstantiems atostogauti į Europos šalis, svarbu pasirūpinti savo sveikatos draudimo dokumentais – Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK) arba ją pakeičiančiu sertifikatu. 2014 m. šių dokumentų išduota beveik 183 tūkst., o 2015 m. – 179 tūkst. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena penkis svarbiausius dalykus, kuriuos būtina žinoti apie ESDK.

  • Nuo kitų metų visas privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruos „Sodra“

    Nuo kitų metų sausio 1 dienos paprastės privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų administravimo tvarka: PSD įmokų administravimas bus perduotas vienam administratoriui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai").

  • Išvykstantiems studijuoti jaunuoliams būtina pasirūpinti sveikatos draudimu

    Studijuoti svetur išvykstantiems jaunuoliams, kurie renkasi studijas Europos Sąjungos (ES), Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino bei Šveicarijos aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, nereikia savarankiškai draustis privalomuoju sveikatos draudimo (PSD), nes juos Lietuva draudžia valstybės lėšomis. Tik prieš išvykstant artimiausioje teritorinėje ligonių kasoje (TLK) svarbu susitvarkyti reikiamus dokumentus, primena Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK).

  • Abiturientai ir baigiamųjų kursų studentai – apdrausti iki vasaros pabaigos

    Pasibaigus dar vieneriems mokslo metams Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad vasarą mokslus baigę moksleiviai ir nuolatinių (dieninių) skyrių studentai privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis bus apdrausti iki vasaros pabaigos – rugpjūčio 31 dienos imtinai.

  • Nuo liepos 1-os keičiasi privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos

    Nuo š. m. liepos 1 d., didėjant minimaliam mėnesiniam atlyginimui (MMA), keičiasi privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos dydis, kuris nuo šiol sieks 29 Eur. Teisės aktuose įtvirtintas PSD įmokos dydis nesikeičia – jis ir toliau lieka toks pat – 9 proc. nuo MMA.

  • Vairuotojams pagalbos kelyje dažniausiai prireikia dėl gedimų

    Vieno dalyko vairavimo kursuose vairuotojų neišmoko – kaip prašyti kelyje pagalbos ir ją suteikti. Pavyzdžiui, kai neužsiveda variklis, prakiuro padanga ar tenka tempti automobilį. Statistika rodo, kad beveik devyniais atvejais iš dešimties pagalbos kelyje prireikia būtent dėl panašių bėdų.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:884
Vakar apsilankė:12880
Šią savaitę apsilankė:25528
Šį mėnesį apsilankė:93738
Viso (nuo 2015-02-16):13167903
Šiuo metu naršo:
116
2020-04-08
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!