Kaip netapti fake news atakų auka?
ĮvairenybėsKaip netapti fake news atakų auka?
2018 lapkričio 21, Trečiadienis 10:16

Kaip netapti fake news atakų auka?

Kaip netapti fake news atakų auka?

Po 2016 metų Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimų ir „Brexit“ referendumo netikros naujienos (angl. fake news) tapo karštu raktažodžiu tiek moksliniame pasaulyje, tiek viešoje erdvėje. Su tuo sutinka ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių medijų laboratorijos vedėjas docentas dr. Andrius Šuminas: „Išties, šia sąvoka politikai dažnai operuoja, taip pat netikrų naujienų apraiškų galime aptikti nuo žiniasklaidos iki socialinių medijų. Vis tik ne visi geba jas atpažinti ir apsisaugoti.“ Antai, prieš kelerius metus Lietuvoje stengtasi išplatinti netikrą naujieną, neva mūsų šalyje dislokuoti sąjungininkų kariai Jonavoje išprievartavo mergaitę.

Kas yra netikros naujienos?

Netikros naujienos kažkieno dirbtinai kuriamos ir į viešą erdvę įvedamos melagingos žinutės. Arba, kitaip tariant, realybės neatitinkančios naujienos. Jų kūrėjai jas kurdami ir skleisdami siekia tam tikrų tikslų – dažniausiai siekia, jog žmonės pradėtų abejoti tam tikra tvarka ir nusistovėjusiais procesais, įvestų sumaištį, sukeltų sensaciją ir diskusijas. „Kuriantys netikras naujienas dažniausiai jas konstruoja tokias, kad jos būtų sensacingos ir žmonės jomis dalintųsi socialiniuose tinkluose. Dalijantis ta naujiena pasiekia dar daugiau žmonių ir gali sukelti tikrą audrą. Ir visuomenės susipriešinimą, jei tema yra itin aktuali ar karšta", – teigė komunikacijos mokslų daktaras.

Kelios rūšys netikrų naujienų

Dr. A. Šuminas tikino, jog atsiradus šiai sąvokai mokslinėje literatūroje buvo pradėta skirstyti netikras naujienas į tam tikras rūšis ir tipus: „Iškirsiu dvi pagrindines rūšis pagal paskirtį. Pirmoji –kai netikra naujiena siekiama pritraukti auditorijas į tam tikras interneto svetaines. Tai visokie click baitai – iššaukiančios antraštės su skandalingomis žiniomis, kurios masina vartotojus paspausti nuorodą ir apsilankyti tam tikrame puslapyje. Tai naudojama komerciniams tikslams – vartotojų srautui, kuris reikalingas reklamos pardavimui, generuoti."
Antrasis tipas, kurį išskiria mokslininkas, yra bandymas manipuliuoti viešąja nuomone. Tokiu būdu yra paskleidžiamos netikros naujienos apie reiškinį ar politiką. Šios rūšies netikromis naujienomis siekiama politinių arba ideologinių tikslų, siekiama sukelti abejonių valstybėje vyraujančia tvarka. „Dažnu atveju netikros naujienos yra kuriamos propagandos tikslams. Pasitelkiamos tokios opios temos kaip Garliavos įvykiai, skalūnų tema Žygaičiuose, vaikų atiminėjimas iš tėvų. Būtent tokio pobūdžio temų kurstymas skaldo visuomenę, žmonės tampa pasipiktinę valstybe, joje vyraujančia tvarka. Tad esant grėsmei valstybingumui nusivylę žmonės bus mažiau lojalūs ir netgi gali neginti valstybės", – sakė dr. A. Šuminas.

Palanki dirva netikroms naujienoms

Kitąmet vyksiantys Prezidento, Europos Parlamento ir savivaldų rinkimai patraukli terpė įvairioms informacinėms atakoms, kurias jau patyrė dalis valstybių. Tad mūsų šaliai nedraugiškos valstybės gali mėginti daryti įtaką rinkimams skleisdamos melagingą informaciją apie politikus ir politines jėgas. „Ko gero mes jau dabar galime matyti tam tikras apraiškas netikrų naujienų ir tai daroma labai paprastai – metant kažkokius išgalvotus kaltinimus vieniems ar kitiems kandidatams, siekiant parodyti juos nepalankioje šviesoje. Tuomet kandidatas turi teisintis dėl kažkokių išgalvotų dalykų, su kuriais neturi absoliučiai nieko bendro", – pastebėjo docentas.

Kaip apsisaugoti?

Informacinio saugumo ekspertai patarė socialinėse medijose kiek įmanoma mąstyti kritiškai ir itin atidžiai vertinti matomą informaciją. „Visuomet tikrinti, kas yra informacijos ar kažkokios naujienos autorius, koks yra šaltinis, ar mes žinom tą šaltinį ir tą autorių. Vėlgi, yra pavyzdžių, kai netikrų naujienų kūrėjai bando imituoti realius šaltinius sukurdami kažkokius kanalų klonus su labai panašiais pavadinimais ar imituodami netgi, sakykim, realius informacinius šaltinius", – pasakojo komunikacijos specialistas. Antras būdas, kaip tikrinti naujienas, anot pašnekovo, tai detalus naujienos vertinimas per žurnalistinę pusę – ar naujiena būdinga žiniasklaidai, ar faktai yra tikrai žinomi ir patvirtinti, ar nurodomas pašnekovas, ar jis atpažįstamas ir tikras. Antai, straipsnio pradžioje minėto neva išprievartautos Jonavos mergaitės atveju politikai, institucijos ir pilietinė visuomenė sugebėjo atsispirti šiai atakai. Tai rodo, kad kritiškai mąstanti visuomenė ir operatyvūs veiksmai gali užkirsti kelią netikrų naujienų plitimui.

TESTAS

Pasitikrink, kiek TAU įtaką daro propaganda ir dezinformacija (prie kiekvieno klausimo pažymėk tau tinkantį atsakymą).

  1. Neabejodamas tikiu tuo, kas skelbiama žiniasklaidoje.

Tiesa

Labiau tiesa nei netiesa

Netiesa

 

  1. Pateikiamos informacijos šaltiniai man nėra svarbūs.

Tiesa

Labiau tiesa nei netiesa

Netiesa

 

  1. Nežinomi straipsnio pašnekovai man nesukelia abejonių.

Tiesa

Labiau tiesa nei netiesa

Netiesa

 

  1. Perskaitęs sensacingą žinutę dalijuosi ja socialiniuose tinkluose.

Tiesa

Labiau tiesa nei netiesa

Netiesa

 

Kurią spalvą pasirinkai dažniausiai?

 

Galite būti veikiamas netikrų naujienų. Jumis lengva manipuliuoti. Keiskite savo įpročius. Į naujienas žiniasklaidoje žiūrėkite kritiškai. Abejokite tuo, ką skaitote, prisiminkite, kad galite tapti informacinių atakų auka. Pasitikrinkite autoriaus tikrumą, informacijos šaltinį, pasidomėkite, ar apie tą pačią naujieną rašo ir kitos žiniasklaidos priemonės.

 

Nors ir nevisiškai pasitikite visomis žiniasklaidoje skelbiamomis naujienomis, nesate pakankamai kritiškas ir budrus. Perskaitykite aukščiau esančią informaciją, kad būtumėte pasiruošęs išvengti grėsmių.

 

Mokate atpažinti grėsmes ir nebūti apgautas. Jūsų kritiškas požiūris ir patikrinimui skirtas laikas užtikrina Jūsų saugumą. Dalykitės savo žiniomis ir patirtimi su aplinkiniais žmonėmis, kurie lengvai gali būti netikrų, melagingų paveikti.

 

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2823
Vakar apsilankė:10094
Šią savaitę apsilankė:29404
Šį mėnesį apsilankė:29404
Viso (nuo 2015-02-16):13830966
Šiuo metu naršo:
141
2020-06-04
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!