Aukštaitijoje BTA šiemet gyventojams atlygino beveik 4 mln. eurų nuostolių
AktualijosAukštaitijoje BTA šiemet gyventojams atlygino beveik 4 mln. eurų nuostolių
2019 spalio 28, Pirmadienis 09:39

Aukštaitijoje BTA šiemet gyventojams atlygino beveik 4 mln. eurų nuostolių

Aukštaitijoje BTA šiemet gyventojams atlygino beveik 4 mln. eurų nuostolių

Nelaimės ir nuostoliai, kaip sako liaudies išmintis, po vieną nevaikšto. Neaplenkia jie ir Aukštaitijos gyventojų – per devynis šių metų mėnesius draudimo bendrovė BTA čia užfiksavo per 6 700 būsto, turto bei automobilių suniokojimo atvejų. Už juos BTA gyventojams atlygino 3,7 mln. eurų nuostolių. Po šiais skaičiais slepiasi skaudžios nelaimės, įvykusios ne tik didžiuosiuose Aukštaitijos miestuose, bet ir Ukmergės, Kėdainių, Rokiškio, Kaišiadorių, Radviliškio, Anykščių, Biržų bei kituose rajonuose. Vien Utenos mieste ir rajone dėl žalos atlyginimo į BTA kreipėsi 181 gyventojas, bendra jų patirtų nuostolių suma siekė beveik 80 tūkst. eurų.

Dominuoja automobiliai, stiprėja gamtos stichijos

„80 proc. Aukštaitijoje užfiksuotų draudimo įvykių susiję su transporto priemonių apgadinimais. Šiame regione atlyginome daugiau nei 3 000 žalų pagal vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, per 2 500 žalų – pagal KASKO draudimą. Tačiau šiemet labai dažni buvo ir būsto, buitinės technikos ar specialios įrangos sugadinimo atvejai", – sakė draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.
Gyventojų turto šiemet negailėjo ir gamta – vasarą tropinius karščius keitusios liūtys, žaibai ir vėtros pridarė nuostolių ne tik ūkininkams. Gamtos jėgų nulemtų įvykių šiųmetę vasarą BTA užfiksavo penktadaliu daugiau nei pernai.
„Pasitaikė itin skaudžių atvejų, kai dėl vasaros liūčių ir krušų žmonės tiesiogine to žodžio prasme liko be stogo. Draudimo išmokos tokiais atvejais šeimoms tampa rimta paspirtimi – padeda atsitiesti finansiškai, pasijausti saugiau. Tačiau nelaimės atneša ne tik finansinę žalą – suniokotas turtas reiškia stresą, papildomas laiko sąnaudas remontuojant ar įsigyjant naują turtą. Todėl visada gyventojus raginame būti atidžius, maksimaliai rūpintis kilnojamojo bei nekilnojamojo turto apsauga", – sakė K. Karpova.

Labiausiai bijoma vagysčių ir gaisrų

BTA inicijuotų tyrimų duomenimis, gyventojai iš visų galimų nelaimių labiausiai baiminasi vagysčių, gaisrų bei eismo įvykių. „Spinter tyrimų" atlikta apklausa parodė, kad 72 proc. gyventojų transporto avarija sukeltų didžiulį stresą, o 71 proc. žmonių didžiulių išgyvenimų patirtų vagystės atveju. Ilgesniam laikui palikę namus 51 proc. gyventojų nerimauja dėl galimo įsilaužimo, 49 proc. – dėl gaisro.

Šaltuoju sezonu – ugnies rizika

„Natūralu, kad labiausiai bijome to, kas, regis, mažiausiai priklauso nuo mūsų pačių. Nors vagių ar kitų piktadarių elgesį prognozuoti sunku, tinkama būsto apsauga, signalizacija ar tiesiog bendruomeniška kaimynystė net ir vagysčių atvejais dažnai padeda sumažinti nuostolius. Užkirsti kelią dažnai galime ir gaisrui, prieš tai tinkamai pasirūpinę šildymo įrenginių, inžinerinių sistemų, kaminų priežiūra – tai ypač svarbu šiuo metu, šildymo sezono pradžioje", – sakė BTA departamento vadovė.
Pasak BTA atstovės, tinkamai rūpinantis būsto, automobilių ar kito turto apsauga vis dėlto būtina neužmiršti ir draudimo – nelaimės atveju draudimo išmoka padeda atsitiesti bent finansiškai.
„Per devynis šių metų mėnesius dėl patirtų žalų į mus kreipėsi beveik 17 tūkst. šalies gyventojų, kuriems jau išmokėjome beveik 10 mln. eurų. Utenos miesto ir rajono gyventojus mielai kviečiame užsukti į BTA atstovybę, kur padėsime pasirūpinti finansine automobilio, būsto ar kito turto apsauga", – sakė BTA ekspertė.

BTA inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • BTA ekspertai: Aukštaitijoje gamta šiemet baudžia ir būsto savininkus, ir žemdirbius

    Vasaros pradžia kartu su tropiniais karščiais atplukdė audrų bangą, kuri neaplenkė ir Aukštaitijos miestų bei miestelių. Dar iki šių įvykių, atnešusių milijoninių nuostolių gyventojų turtui, draudimo bendrovė BTA Aukštaitijoje užfiksavo liūdną rekordą – gamtos stichijų sukeltų žalų skaičius šiame Lietuvos regione vos per kelis mėnesius du kartus viršijo visų 2019 metų rodiklius.

    „Šiemetiniai orai – negailestingi namų, sodybų, sodo namelių, automobilių savininkams, žemdirbiams. Nuo metų pradžios iki birželio mūsų klientai dėl audrų visoje Lietuvoje jau buvo patyrę daugiau nei 1 000 draudiminių įvykių, kai per visus 2019 metus turėjome 649 tokius atvejus, o 2018-aisiais – dar mažiau, 540. Vien Aukštaitijoje šiemet jau atlyginome 2,1 karto daugiau audrų sukeltų nuostolių nei per dvylika praėjusių metų mėnesių", – sakė BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina E. Karpova.

  • Draudikai: praėjusieji metai šalyje buvo avaringesni, bet ne Utenoje

    Ne tik Lietuvos kelių policijos duomenys, kuriuose fiksuojami tragiškų pasekmių turėję eismo įvykiai, bet ir smulkesnes avarijas atspindinti draudikų statistika byloja tą patį – praėjusiais metais avaringumas šalyje išaugo. Draudimo bendrovė BTA pernai užfiksavo 11,8 tūkst. eismo įvykių, kuriuos sukėlė lengvieji automobiliai – 20 proc. daugiau nei 2018 m. Labiausiai jų skaičius augo Alytuje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

  • Statistinis avarijų sukėlėjas – į trečią dešimtį įkopęs vyras

    Per septynis šių metų mėnesius iš viso užfiksuota beveik 10 tūkstančių eismo įvykių, rodo Europos bendrovės „ERGO Insurance" Lietuvoje duomenys. Beveik 40 proc. avarijų sukėlė vyrai, tarp kurių rizikingiausia amžiaus kategorija – 26-30 metų. Trečią dešimtį įpusėję vyrai sukėlė daugiausiai – virš 600 – eismo įvykių, tai sudaro 6 proc. visų užfiksuotų avarijų.

  • Neapdraudus automobilio – bauda ir vairuotojui, ir savininkui

    Trečiadienį Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui griežtinti viešajame eisme dalyvaujančių, tačiau privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (PCAD) nedraustų transporto priemonių savininkų atsakomybę.

  • Nedraustiems studentams užsienyje gresia didelės išlaidos

    Studijuoti svetur išvykę jaunuoliai, pamiršę Lietuvoje susitvarkyti dokumentus dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD), gali patekti į nemalonią situaciją, kai jiems susirgus už gydymo įstaigoje suteiktas paslaugas bus paprašyta susimokėti. Pasirinkusieji studijas Europos Sąjungos (ES) šalių narių, Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino bei Šveicarijos aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų studijų programas asmenys yra draudžiami PSD valstybės lėšomis.

  • Penki svarbūs faktai apie sveikatos draudimą Europoje

    Vasara – atostogų metas. Vykstantiems atostogauti į Europos šalis, svarbu pasirūpinti savo sveikatos draudimo dokumentais – Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK) arba ją pakeičiančiu sertifikatu. 2014 m. šių dokumentų išduota beveik 183 tūkst., o 2015 m. – 179 tūkst. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena penkis svarbiausius dalykus, kuriuos būtina žinoti apie ESDK.

  • Nuo kitų metų visas privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruos „Sodra“

    Nuo kitų metų sausio 1 dienos paprastės privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų administravimo tvarka: PSD įmokų administravimas bus perduotas vienam administratoriui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai").

  • Išvykstantiems studijuoti jaunuoliams būtina pasirūpinti sveikatos draudimu

    Studijuoti svetur išvykstantiems jaunuoliams, kurie renkasi studijas Europos Sąjungos (ES), Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino bei Šveicarijos aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, nereikia savarankiškai draustis privalomuoju sveikatos draudimo (PSD), nes juos Lietuva draudžia valstybės lėšomis. Tik prieš išvykstant artimiausioje teritorinėje ligonių kasoje (TLK) svarbu susitvarkyti reikiamus dokumentus, primena Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK).

  • Abiturientai ir baigiamųjų kursų studentai – apdrausti iki vasaros pabaigos

    Pasibaigus dar vieneriems mokslo metams Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad vasarą mokslus baigę moksleiviai ir nuolatinių (dieninių) skyrių studentai privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis bus apdrausti iki vasaros pabaigos – rugpjūčio 31 dienos imtinai.

  • Nuo liepos 1-os keičiasi privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos

    Nuo š. m. liepos 1 d., didėjant minimaliam mėnesiniam atlyginimui (MMA), keičiasi privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos dydis, kuris nuo šiol sieks 29 Eur. Teisės aktuose įtvirtintas PSD įmokos dydis nesikeičia – jis ir toliau lieka toks pat – 9 proc. nuo MMA.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1402
Vakar apsilankė:10689
Šią savaitę apsilankė:38077
Šį mėnesį apsilankė:70794
Viso (nuo 2015-02-16):14094786
Šiuo metu naršo:
106
2020-07-11
MENŲ KALVĖ – Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!