Donoro mama: „Nesigailiu, kad galėjau dovanoti gyvenimą kitiems“
AktualijosDonoro mama: „Nesigailiu, kad galėjau dovanoti gyvenimą kitiems“
2018 spalio 31, Trečiadienis 12:29

Donoro mama: „Nesigailiu, kad galėjau dovanoti gyvenimą kitiems“

Donoro mama: „Nesigailiu, kad galėjau dovanoti gyvenimą kitiems“

Mokytoja Regina Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną stabtelėjo prie daugelio kauburėlių, kuriuose ilsisi artimiausi žmonės – du vyrai, sūnus. Antkapis su širdimi delne žymi sūnaus kapą. „Taip atrodo, kad sūnų delne laiko jo tėtis. Abu palaidojau šiame kape. Tik sūnus išėjo pirmas. Kasmet kapas skendi žvakių liepsnose. Matyt, bendraklasiai ir draugai jų tiek uždega, kad net suskaičiuoti sunku. Gal koks šimtas dega kasmet", – pasakojo Regina.

Nelaimė šeimą ištiko paskutiniojo skambučio šventės rytą. Du jaunuoliai išskubėjo tęsti mokyklos tradicijos – anksti ryte prikelti abiturientų mokytojų. Vairuotojo pažymėjimas buvo gautas neseniai, patirties stoka – mašina trenkėsi į pušį ir greta vairuotojo sėdėjęs Robertas patyrė sunkią galvos traumą. „Lankėme sūnų ligoninėje. Gydytojai neteikė vilčių, kad sūnus išgyvens", – prieš 11 metų ištikusią tragediją prisiminė jaunuolio mama. Paklausta, ką pagalvojo ir kokios mintys atėjo į galvą, kai gydytojas pasiteiravo dėl sutikimo donorystei, moteris prisiminė, kad dieną prieš apsilankymą ligoninėje mintis apie organų dovanojimą jau buvo aplankiusi: „Grįždami iš ligoninės sutikome kaimynę medikę, kuri paklausė, kaip sekasi mūsų sūnui. Išgirdusi, kad būklė labai sunki, ji prisiminė gaisre žuvusią savo dukrą ir kadaise jos išsakytą pageidavimą – po mirties tapti organų donore. Mes šeimoje nebuvome apie tai kalbėję, todėl kaimynės žodžiai įsiminė. O po dviejų dienų gydytojas paklausė dėl donorystės".
Mama Regina, kalbėdama apie savo gyvenimą ir likimo siųstus išbandymus, prisiminė posakį, jog kas pakelia, tam Dievas ir duoda: „Betgi niekas nepaklausia, ar tu gali tiek pakelti".
Įvykus nelaimei, žmonės dažnai bando prisiminti, ar buvo kažkokių ženklų, kuriuos jau po tragedijos galima būtų suprasti kaip įspėjančius apie būsimą nelaimę. „Aš tokiais dalykais netikiu, – pasakojo Regina. – Bet prisimenu keletą Roberto piešinių, kurie, kaip supratau, po jo mirties, tikrai buvo pranašiški. Prisimenu, rodo jis man savo piešinį – ant didelio didelio lapo nupieštas mažas ratas, primenantis mandalą. Klausiu, kas čia. Sako: „Čia yra gyvenimo ratas". Klausiu, kodėl toks mažas dideliame lape. O jis sako: „Taip ir turi būti". Po sūnaus mirties jo pieštą „gyvenimo ratą" suvokiau visai kitaip. Arba dar vienas ženklas, kurį galiu laikyti pranašišku – tai paskutinis sūnaus bendraklasių pasveikinimas gimtadienio proga. Nors jis gimęs rudenį, tąsyk buvo pasveikintas per kalėdinį vakarėlį: gavo atviruką su augančiu medžiu. Ir auklėtojos užrašyti žodžiai: „Auk ir stiprėk. O mes stovėsim šalia". Taip ir yra – bendraklasiai ateina pastovėti prie kapo".
Mama Regina pasakojo, kad po sūnaus žūties ir dėl organų donorystės išgyveno didelį aplinkinių priešiškumą: „Žmonės tiesiai į akis rėžė, kad sūnų išdalinau dalimis – kaip automobilio detales. Bet stengiausi nekreipti dėmesio į žeidžiančius žodžius, labai tikėjau, kad mano sūnus kažkam padėjo išgyventi. Tas ir paskatino dovanoti organus – kad galėtų išgyventi kiti žmonės. Pagalvojau apie tas mamas, kurių vaikai sunkiai serga ir kad tokie, kaip aš, galbūt dar gali jiems padėti. Man juk niekas nebegalėjo pagelbėti. Todėl ir sutikau. Tik sutikimo donorystei nesugebėjau pasirašyti – rankos taip drebėjo, kad nenulaikiau rašiklio. Vyras pasirašė". Dar ir kunigui Regina yra dėkinga. Laidotuves planavo pagal religines tradicijas, tačiau buvo kilusi mintis: o ką pasakys kunigas – ar organų donorystė nesutrukdys tradicinėms laidotuvėms? „Kunigas mums padėkojo už tokį gražų poelgį, pasakė, kad pasielgėme teisingai", – prisiminė sūnaus organus donorystei dovanojusi mama Regina.
Šiemet Robertui būtų suėję 30 metų. Mama Regina pasakojo, kad sūnaus bendraklasiai į vaikų darželį atveda jau po antrą savo atžalą. „Gal ir Robertas būtų man padovanojęs anūkėlę. Deja, nebuvo lemta", – pokalbį užbaigė sūnaus netekusi Regina.
Po savo mirties Robertas išgelbėjo net šešių žmonių gyvybę ir sugrąžino jiems sveikatą.

Nacionalinio transplantacijos biuro nuotr.

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Skrydžiams su donoro širdimi kilo ir pasieniečių, ir kariškių sraigtasparniai

    Nacionalinis transplantacijos biuras, koordinuojantis organų donorystės ir transplantacijos procesą, birželio pabaigoje net du kartus į pagalbą pasitelkė sraigtasparnius. Praėjusio šeštadienio rytą donoro širdį iš Kauno į Vilnių skubiai skraidino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sraigtasparnis, sekmadienio naktį tokiu pat maršrutu, taip pat gabendamas donoro širdį, skrido ir Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnis.

  • Iš Rygos į Vilnių pasieniečiai atskraidino donoro širdį

    Ankstų penktadienio rytą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose medikai pradėjo širdies transplantaciją. Donoro širdis recipientui buvo atgabenta oro keliu. Ją iš Rygos atskraidino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sraigtasparnio pilotai.

  • Pasieniečių sraigtasparnis skraidino donoro širdį

    Ketvirtadienį paryčiais Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis iš Šiaulių donorinės ligoninės į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas perskraidino donoro širdį.

  • Vyro patiriamos kančios paskatino žmoną ryžtis gyvajai donorystei

    „Donorystė yra didžiausia žmogaus meilės išraiška žmogui“, – yra sakęs popiežius Jonas Paulius II. Tikrąją šių žodžių reikšmę ir prasmę žino 55 metų vilnietis Mindaugas Pelakauskas, kuriam žmona Virginija praėjusių metų kovą paaukojo vieną savo inkstą. „Buvo labai sunku matyti, kaip kenčia mylimas žmogus“, – kalbėdama apie tokį kilnų savo apsisprendimą, prisipažino 51 metų moteris.

  • Donoro širdį gabeno kariškių sraigtasparnis

    Pirmadienį Karinių oro pajėgų sraigtasparnis į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas iš Šiaulių donorinės ligoninės atskraidino donoro širdį. Kol širdis buvo gabenama, Kauno klinikų – vieno iš dviejų Lietuvos transplantacijos centrų – operacinėje transplantacijai buvo ruošiamas pacientas.

  • Gripas išretino nuolatinių donorų gretas

    Gripas išretino nuolatinių donorų gretas – laukiama bet kurią kraujo grupę turinčių žmonių susitelkimo ir pagalbos.

  • Vieno donoro išgelbėtų keturių recipientų susitikimas užbaigia donorystės renginius Lietuvoje

    Kaip vyksta organų donorystės ir transplantacijos procesas? Ką reiškia smegenų mirtis ir kaip ji konstatuojama? Kaip vyksta pokalbis su mirusiojo artimaisiais dėl donorystės? Kas dalyvauja šiame procese, bet yra nematomas? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus buvo pateikti šią savaitę Nacionalinio transplantacijos biuro iniciatyva organizuotame renginyje apie organų donorystę. Tai paskutinis renginys šiemet, užbaigiantis renginių, skirtų paminėti Europos ir pasaulio organų donorystės dieną, ciklą.

  • Paruoštas pirmasis neplakančios širdies donoras

    Liepos 21-ą Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojų komanda paruošė pirmąjį mūsų šalyje neplakančios širdies donorą.
    Iki šiol, gelbstint transplantacijos laukiančių žmonių gyvybes, Lietuvoje buvo taikomi du organų donorystės modeliai – gyvoji donorystė ir donorystė po smegenų mirties. Pradėjus taikyti ir trečiąjį – neplakančios širdies – donorystės modelį, tikimasi išgelbėti dar daugiau transplantacijos laukiančių recipientų.

  • Donoro mama: „Jokio stebuklo mes nepadarėme. Čia Juozukas – didvyris“

    Minėdami Pasaulinę organų donorystės ir transplantacijos dieną, visada prisimename donorus ir jų artimuosius, kurie priėmė kilnų sprendimą – paaukojo organus transplantacijai. Ši istorija – iš vieno Lietuvos miestelio, prieš metus sukrėsto jauno žmogaus netikėtos mirties.
    „Aš nežinau, iš kur pas mus tas vaikas toks geras, nuoširdus, darbštus... Taip tikrai esu ne kartą sakiusi, netgi stebėdamasi šiek tiek – jaunėlis Juozas buvo mylimas dviejų vyresnių sesių, klasėje ir komandoje jo niekas kitaip ir nevadino – tik Juozuku. Nemylimų žmonių juk švelniai nevadina, ar ne?", – apie sūnų pasakojo mama.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:758
Vakar apsilankė:6241
Šią savaitę apsilankė:25384
Šį mėnesį apsilankė:180769
Viso (nuo 2015-02-16):11675464
Šiuo metu naršo:
81
2019-11-21
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!